EKF Prezidentas žada apsilankyti Lietuvoje

Artėjančiu trečiuoju Lietuvos kendo čempionatu susidomėjo Europos kendo federacija (EKF) – vyriausias struktūrinis padalinys, kuris rūpinasi kendo vystymu ir plėtra Europoje ir jungia apie keturiasdešimt nacionalinių kendo organizacijų.

Lietuvos kendo asociacija, kaip atitinkanti EKF nuostatus, yra pilnateisė jos narė. Asociacijos valdybos kvietimą atvykti į š.m. spalio 23 d. vyksiantį III Lietuvos nacionalinį kendo čempionatą priėmė EKF prezidentas p. A. Ducarme (VII dan kendo, renshi), su LKA nariais jau ne kartą bendravęs įvairaus lygio EKF renginiuose. Pokalbyje su LKA valdybos pirmininku prieš savaitę vykusiame „Baltic cup“ turnyre jis išreiškė džiaugsmą dėl galimų teigiamų pokyčių siekiant Lietuvos kendokų tarpusavio supratimo ir akcentavo, kad artėjantis čempionatas gali tapti įvykiu, kuris šį supratimą parodys ir įtvirtins.

Pagal tarptautinius nuostatus, šalyje negali būti kelių kendo organizacijų, kad būtų išvengta šio kovos meno nuvertėjimo bei administracinių nesklandumų organizuojant tarptautinius renginius.

LKA tikisi, kad parodyta gera valia ir rūpestis dėl bendros kendo plėtros šalyje leis pasiekti teigiamų poslinkių, kurie netruks duoti savo rezultatų jau kitų metų gegužę vyksiančiame Europos kendo čempionate Gdynėje (Lenkijoje). Vieningos Lietuvą atstovaujančios kendo organizacijos dalyvavimu šiame renginyje suinteresuoti ir Lenkijos kendo sąjungos atstovai, kurios prezidentas V. Malecki asmeniškai pažymėjo, jog kendo suartina žmones bendram tikslui.

Vakar A. Ducarme raštu informavo LKA Prezidentą, jog ketina apsilankyti III Lietuvos kendo čempionate. Vizito detales jis žada  pranešti artimiausiu metu.

Dalyvauti trečiojo „Vilniaus TaiKai“ renginiuose, teisėjauti čempionate ir atestacijose, susipažinti su mūsų šalies kendokomis šiais metais žada ir oficialūs asmenys iš Britų kendo asociacijos bei Lenkų kendo sąjungos.

LKA info

EKF Prezidentas ir Lietuvos kendo asociacijos merginos Europos kendo čempionate Debrecene, 2010

Lietuvos karo akademijoje – kariuomenės kendo klubo prisistatymas

LIETUVOS KARIUOMENĖS KENDO KLUBO PRISISTATYMAS LIETUVOS KENDO ASOCIACIJAI


Lietuvos kariuomenės kariai, praktikuojantys kendo, susivienijo 2010 m. liepos 14 dieną įkurdami Lietuvos kariuomenės kendo klubą (LKKK).

Šių metų spalio 2 dieną 10.00 Lietuvos karo akademijoje kviečiame visų Lietuvos kendo asociacijos klubų kendokas į oficialų klubo atidarymą/treniruotę, kuriame taip pat pristatysime klubo veiklą, tikslus ir simboliką.

Informacija:

  • Renginys vyks Lietuvos karo akademijos sporto salėje (Šilo g. 5 a., Vilnius).
  • Klubo vadovybė pasilieka teisę keisti renginio programą
  • Atvykus į renginį su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (juos reikės pateikti patenkant į teritoriją).

Renginio programa:

09.30 – dalyvių atvykimas

10.00 –10.05  renginio pradžia,  įžanginis žodis – A.Motiejūnas

10.05 -10.10 – informacijos pateikimas “kariuomenė ir kendo” – D.Sutkus

10.10-10.15 – klubo veikla ir tikslai – E.Čiūtas

10.15-10.20 – klubo simbolika – A.Geglis

10.20 – 10.25 – LKA prezidento kalba – G.Rukas

10.25-12.30 – kendo treniruotė – G. Rukas

12.30-13.00 – Persivilkimas ir perėjimas į karininkų klubą

13.00-13.05 – Klubo garbės narių paskelbimas – A.Motiejūnas

13.05-14.00 – Užkandžiai, neformalus bendravimas

————————————————-

Laukiame Jūsų atvykstant!

LKKK info

BALTIC CUP 2010: finalinės kovos

Kaip buvo minėta, dažno turnyro esmę dažnai perteikia finalinės jo kovos. Paskutinis varžybų pusvalandis –  tai savotiškas „koncentratas“, iš kurio galima padaryti įdomių išvadų, prognozuoti galimus kitų varžybų pokyčius, o kartais net konstatuoti: „nauja žvaigždė sužibo!..“


Tad pabandykim panagrinėti šių metų „Baltic’o“ finalus.

Įdomu, kad lenkai šįkart suteikė finalams dramatiškų akcentų, kuriuos sukūrė muzikinis fonas, lydintis dalyvius į shiaijo. Nors, tiesą sakant, žiūrovų tarpe ir be jos tvyrojo laukimo įtampa.

Pirmoji dvikovininkų pora buvo Barylski (Gdynės kendo klubo „Bushido Gdynia“ instruktorius) ir iš Berlyno kendo klubo atvykęs Ulmer. Kaip buvo matyti iš azartiškų sirgalių raginimų, lenkas yra žinomas ir mėgstamas saviškių kendokų, bet deja, nei namų aplinka, nei raginimai nepadėjo: palyginti trumpa kova baigėsi tuo, kad vokietis pelnė men, o neilgai trukus taškas buvo užtvirtintas kote kirčiu. Ulmeris po pirmojo taško stengėsi „netempti laiko“, kaip kad įprasta pačioje varžybų  pradžioje, nes finaluose tai buvo per daug rizikinga. Jis pasirinko „blitzkriegą“ 😉 .Tokia strategija pasiteisino, nes Barylskis yra „ilgai grojantis“ kovotojas, kuriam nuovargis nėra kliūtis:  kovoje su kolega Bartczaku jis kovojo ilgai ir tik pratęsimo metu  įkirto priešininkui men.

Įdomi buvo Herr‘o ir Jastak‘o (praeitų metų „Baltic cup“ ir šių metų „Toru Giga cup“ nugalėtojo) kova. Vokietis yra patyręs „jodanininkas“, aukštą stovėseną pavertęs savo neginčijamu pranašumu. Nors paprastai atrodo, kad iš jodan pozicijos lengva  įkirsti men, bet panašu, kad tai labai gerai suprato ir lenkas 😀 . Jis buvo pasiruošęs vokiečio kontratakoms ir gerai manevruodamas  netikėtai įkirto Herrui kote, tuo nutraukdamas turnyro „herrmanizaciją“ 😀

Kita kova buvo tarp Lipinski ir Dziugiel. Panašu, kad šie lenkai iki skausmo pažįsta vienas kito kendo, todėl dvikova, nors buvo dinamiška, baigėsi be rezultatų ir teko skelbti encho – pratęsimą. Mintis, kad vienas neatsargus judesys ir priešininko kirtis bus lemiamas, paskatino dvikovininkus kovoti labai įtemptai. Galiu klysti, bet rodos šitoje kovoje Dziugiel vos nebuvo išmuštas shinajus, kurį su žonglieriaus vikrumu jis vėl pagavo ore. Tačiau įspėjimas vis dėl to buvo skirtas. Pratęsimo metu Lipinskis pelnė tašką sėkmingu men kirčiu.

Pusfinaliuose susitiko šios poros: Barylski – Ulmer bei Jastak – Dziugiel. Ulmeris po pratęsimo laimėjo men kirčiu, o Jasztakas techniškai įkirto savo oponentui du kote. Taigi visų laukė finalinė Jastako ir Ulmerio kova, kurioje nugalėjo berlynietis. Jei lenkai nebus patenkinti antromis-trečiomis vietomis, ką  gi – dvyliktasis „Baltic‘as“ , kuris netruks ateiti, bus dar įdomesnis. Bet labiausiai tikėtina, kad lenkai bandys atsirevanšuoti  prieš vokiečius jau Europos kendo čempionate kitų metų gegužę…

D.Sutkus

„BALTIC CUP“ 2010. Skaičiai, eiga, dalyviai.

Kokias varžybas stebėti įdomu? Paprastai varžybų įdomumą apsprendžia sena tiesa: kokybė neatsiranda savaime; prielaida kokybei atsirasti yra kiekybė.

Galima stengtis ir persistengti, bet varžybos vyks vangiai ir monotoniškai. O kuo daugiau įvairaus lygio kendokų, kuo įvairesni klubai – tuo spalvingesnių kovų galima tikėtis. Tačiau varžybose su daug dalyvių yra minusas: žiūrovui reikia daug kantrybės ir net užsispyrimo, kad  fiziškai išsėdėti visas kovas nuo pradžios iki galo. Bet yra viena išeitis, kuria gali pasinaudoti kiekvienas, nepriklausomai nuo savo patirties kendo srityje – ateiti tiesiog į finalines kovas, kur „pelai jau būna atvėtyti nuo grūdų“ ir kendo vyksta taip, kad net nieko neišmanatis stebėtojas instinktyviai pajaučia ore tvyrančią „kovos dvasią“.

Todėl nevargindamas savęs ir skaitytojo, kitoje apžvalgoje pateiksiu šio „Baltic cup“ trumpą finalinių kovų suvestinę. Tačiau prieš tai keli žodžiai apie turnyro dienotvarkę ir dalyvius.

Pagal renginio dienotvarkę atvykusiems buvo pasiūlyta registruotis (kiekvienas gavo identifikacinę kortelę ir nedidelį „paketą“ su maisto, sayonara party, apgyvendinimo kuponais, atminimo dovanėle – tenugui, o kai kuriuose buvo įdėtas ir kompaktiškas Gdynės žemėlapis. Bet kaip toje patarlėje – tam teko, o tam ne (žemėlapių kai kur ir nebuvo įdėta, bet juk ne dėl jų čia buvo važiuota…)

Vėliau sekė nedidelis prasijudinimas. Paprastai dalyviai „apsičiupinėja“ prieš varžybas, o veteranai nepersitempdami padaro draugiškų jigeiko seriją su senais pažįstamais. Vėliau – vakarienė ir autobusas iki nakvynės vietos, žinoma, tiems, kas ją rezervavo…

Kita diena turėjo prasidėti pusryčiais (tradiciškai – lenkiškos dešrelės, bandelė, sviestas, karštas gėrimas), tada autobusas, shinajų patikrinimas, teisėjų susirinkimas. Tuo metu kendokos apšilinėjo, ir su nedideliu pavėlavimu prasidėjo atidarymo ceremonija. Po to – kovos, pietūs, kendo ir iaido katų demonstravimas ir finalai. Nebuvo apsieita be „programos vinies“ – „pasaulis prieš Lenkiją“ kovų. Tada godo-geiko ir sayonara.

Paskutinę dieną – pusryčiai, autobusas ir seminaras (tiems, kam tai dar aktualu po sayonara party 🙂 )

Iš principo – ypatingai nieko naujo tiems, kam „Baltic‘as“ ne pirmiena..

Kokia turnyro statistika? Iš principo „Baltic cup“ nėra didelis, tačiau tai jau nebe „tarpklubinės varžybos“. Nors organizatoriai prieš kelias dienas  parašė pastabą, jog Baltic cup dalyviai atstovauja savo klubus, o ne nacionalines organizacijas, bet tarptautinis varžybų pobūdis neleidžia užmerkti akių faktui – klubai lieka klubais, bet kendokų minioje vis viena išskiriame vokiečius, lenkus, suomius, rusus, ukrainiečius, lietuvius… Būtent šios vėliavos puošė erdvią modernią salę. Tiesa, kuriozas: tarp jų plevėsavo dar ir D. Britanijos „Union Jack‘as“, tačiau neteko matyti nė vieno kendokos su BKA klubo zekkenu. Nebent mūsų Mindaugas, užsiregistravęs iš Londono, galėjo suklaidinti lenkų organizatorius, sudarinėjančius dalyvių sąrašus…

Iš viso turnyre pagal sąrašą turėjo dalyvauti virš šimto trisdešimties kendokų, neskaitant teisėjų ir savanorių-aptarnaujančio personalo. Tačiau šis skaičius, kaip paprastai būna, buvo pakoreguotas. Kai kas visai neatvyko, kai kas atvyko vietoj kitų žmonių. Mūsų atveju būta abiejų variantų. Galiausiai priešpaskutinę dieną prieš turnyrą nusistovėjo stabili padėtis: LKA klubų atstovų delegaciją sudarė

-M. Sakalauskas (Trijėga KenYuKai)

– M. Maciulevičius (Trijėga KenYuKai)

– V. Plaksijenko (Trijėga KenYuKai)

– E. Indra (Aikishuren dojo)

– E. Petrakovas (Aikishuren dojo)

– I. Rekus (Aikishuren dojo)

– A. Geglis (Lietuvos kariuomenės kendo klubas).

Gaila, kad sunegalavo pora jaunų ir energingų kendokų – būsimos mūsų viltys 🙂

Bet, kaip sakoma, kendo viltys anksčiau ar vėliau pildosi…

Negaliu būti vienšališkas ir nutylėti fakto, kad šiemetiniame „Baltic‘e“ dar turėjome „dvi Lietuvas“, jei taip galima pasakyti. Kaip tik šis faktas ypač šiais metais  tapo šiokiu tokiu galvos skausmu lenkų kolegoms. Bet apie tai vėliau…

D. Sutkus

BALTIJOS TAURĖ (Baltic cup): kas naujo?

K.Ando (8 dan kyoshi)

Vakar  baigėsi Lenkijoje, Gdynės mieste vykęs kasmetinis “Baltijos taurės”

Lenkijos kendo sąjungos (EKF narė) ženklas

(Baltic cup) kendo turnyras, skirtas atminti prof. Kozo Ando (8 dan, kyoshi) – pirmąjį japonų meistrą, kuris suteikė pradinį impulsą kendo Lenkijoje.

Išties, nuo Kozo Ando pirmųjų pamokų iki šio turnyro Lenkijos žemėje  kendo daigelis prigijo ir tapo vešliu medžiu. Vaizdžiai tariant šis turnyras yra nemaža šio medžio šaka, be kurios jis prarastų esamą savo grožį.


Jau vienuoliktą kartą Lenkų kendo sąjungos (PZK) organizuojamas į EKF dienotvarkę įrašytas tarptautinis renginys sutraukia kendokas iš visos Lenkijos ir aplinkinių šalių. “Baltijos taurė” nėra komandinės rungtynės – kiekvienos šalies ir klubo atstovas čia mėgina asmeninę laimę ir patikrina savus varžybinius sugebėjimus individualiai. Todėl žodis “komanda” Baltic cup kontekste tinka tik tiek, kad leidžia paprasčiau apibrėžti čia atvažiavusią vienos šalies kendokų grupę ir joje tvyrančią tarpusavio palaikymo (skaityk: “komandinę”) dvasią.

Kaskart norisi pasižavėti PZK ir Gdynės kendo klubo pastangomis ir organizaciniais gebėjimais, o taip pat bendra Lenkijos sporto politika, skiriančia daug dėmesio fizinės kultūros, sporto (jų tarpe ir kovos menų) vystymui. To pasekmė – gera turnyrų organizacija, gausūs sponsoriai, puiki jų infrastruktūra. Šiemet kendokos buvo tikrai nustebinti, palyginę įprastą GOSIR komplekso salę ir naująją sporto ir renginių areną, kuri kontrastingai puikavosi tame pačiame sportiniame miestelyje. Naujoji salė  nepalyginamai geresnė tiek dydžiu, tiek architektūrine konstrukcija, tiek įranga.

Dar vienu  svarbesnių Baltic cup kokybės katalizatoriumi tapo faktas, jog šis turnyras yra generalinė jau kitų metų gegužę čia pat vyksiančio Europos kendo čempionato (EKC) bei EKF generalinės asamblėjos repeticija. Tai privertė lenkus pasitempti, juolab, kad Baltic cup‘e dalyvavo, teisėjavo, aplinką vertino EKF prezidentas p. A. Ducarme, sekretorius R. Bernaers, sekretorius J.P. Raick. Tai svarbi detalė, kuri, kaip matome ir tikimės, turės lemiamos reikšmės ne tik EKC.

P.S. Labai apgailestaučiau, jei kam ši pirmoji žinutė pasirodytų trumpa ir rezervuota. Tai suprantama, turint omenyje renginį, kuriame ketvirtus metus pamečiui dalyvauja jau, galima sakyti, ketvirtoji mūsų kendokų karta. Bet atkreipiant skaitytojo dėmesį – būtų keista, jei oficialusis LKA tinklapis rašytų, tarkim, „Vakaro žinių“ stiliumi. Taip būtų padarytas nuostolis tam kendo gerbėjui, kurį domina ne emocijos, o esminės detalės.

Be abejo, asmeninių ir tikrai spalvingų  įspūdžių kaip visad lauksime iš LKA klubų narių, kurie dalyvavo šių metų „Baltijos taurėje“.

O kol kas – iki greito tęsinio apie tai, kas buvo matomiausia Baltic cupe – shiai ir jų rezultatus.

D. Sutkus

Masatake Sumi (II) – įspūdis ir pamokos

Neperseniausiai mūsų puslapyje galėjote rasti žinutę apie M. Sumi sensėjaus seminarą Kodokan kendo klube Anglijoje. Tai buvo ir sunkus darbas, ir tuo pačiu – šventė visiems susirinkusiems čia kendokoms, atvykusiems pasimokyti iš vieno žinomiausių kendo pedagogų. Tikimės, trumpas tekstas, rašytas Lietuvos kendo asociacijos  prezidento G. Ruko, perteiks ir bendrą seminaro įspūdį, ir duos žinių visiems susidomėjusiems.

Iš kairės į dešinę: M. Sumi senėjus; K. Rukas; G. Rukas

…Kas toks Masatake Sumi sensei?.. Nuo ko pradėti?

Gal nuo legendinio Sasaburo Takano, be kurio kendo nebūtų toks, koks yra?  Ar jo mokinio  9 dano hanshi Taniguchi Yasunori , bet geriau apie pastarojo  mokinį,  paprasčiausiai – Sumi-sensei.  O kai mano praktikuojamame kendo kas nors įžvelgs sensėjaus Sumi  stiliaus elementus, gal tuomet nedrąsiai galėsiu save vadinti jo mokiniu, bet kol kas tai tik penktasis  mano seminaras su mokytoju. Beje jis pasirašė mano trečio dano diplomą – manjo .

Treniruotės vyko nuo 7 ryto ir baigdavosi 21.30 vakare. Ir kiekviena akimirka buvo pamoka, bet norėčiau trumpai pateikti Jūsų dėmesiui, kas buvo pabrėžiama vėl ir vėl.

1.       Nėra  labiau svarbių ar mažiau svarbių aspektų. Viskas tolygiai svarbu: Kihon suburi, motodachi geiko , kirikaeshi, kata… Vienu žodžiu – viskas. Todėl treniruotėse smulkmenų nėra.

2.       Išmokus kendo bazę ( formą), turi prasidėti jos užpildymas mentaliniu ir moraliniu turiniu ( viskas atliekama 100%)

3.        Darbas poroje: būtinai turi būti abipusis kontaktas, noras įžvelgti priešininką (ką mąsto ,  ką ketins daryti, ką jaučia ir tt.)

4.       Net dirbant  individualiai turi būti įsivaizduojamas oponentas.

5.       Kirčio veiksmas turi atspindėti pačio žodžio reikšmę. Tai ne prilietimas, taukštelėjimas, ‘duriamai slenkamas’ smūgis , bet kirtis, atliekamas pečių juosta.

6.       Tenouchi  turi buti natūralus atpalaiduotų rankų, kirčio trajektorijos, riešo ir kardo svorio rezultatas.

7.       Kirčio metu patartina, kad kertamosios kairės rankos kumštis būtų virš taikinio.

8.       Kirsti pradeda kairioji ranka, o baigia abi vienoda jėga.

9.       Kirčio stiprumą apsprendžia ne fizinė, bet vidinė jega, kurios sprogstamoji išraiska yra kiai

10.   Kirčiui atlikti reikia drąsos  ir ataka turi įvykti „pavojaus zonoje“ kensaki ir nakyui sąlytyje.

11.   Darydamas kendo turi buti sąžiningas pats sau ir mylėti tai ką darai..

Shomen'as: seminaras sutraukė ne tik Britų kendo asociacijos narius

TORU GIGA CUP. Istorija ir pavyzdys

Rytoj Prahoje pasideda Toru Giga cup. Renginys, kurį savo dėmesiu pagerbia aukštus kendo danus turintys meistrai, sutraukia nemažą kiekį kendokų, čia galinčių ne tik pakovoti tarpusavyje, bet ir pasidalinti savo žiniomis seminaruose bei atestuotis.

Skaitytojo dėmesiui pateikiama šio renginio istorija – tai nedidelis, tačiau labai tipiškas kendo vystymosi Rytų Europoje epizodas.

Čekija visada garsėjo savo liberalumu, kurio nepavyko užgniaužti net prijungiant ją prie buvusiojo sovietinio „Rytų bloko“. Nors pirmieji kendo daigai Čekijoje pradėjo dygti daugiau nei dešimtmečiu nei Lenkijoje, 1988 metais čekai jau turėjo poros metų kendo įdirbį. Tais metais Japonijos ambasados darbuotojas p. Toru Giga, kurį galima laikyti pirmuoju japonų sensėjumi, dėsčiusiu kendo Čekijoje, turėjo išvykti atgal į savo šalį. Prieš išvažiavimą jo pastangų dėka Prahoje buvo surengtos pirmosios kendo varžybos. Jos įvyko tų metų rugpjūtį.

Kitais metais buvo manoma surengti jau tarptautines varžybas. Čekai, ilgokai buvę izoliuoti, norėjo užmegzti glaudesnius kontaktus su kitais kendokomis. I Prahos Kendo taurės turnyras įvyko  1989 m. lapkritį ir turėjo didelį pasisekimą. Susilaukta dėmesio iš Japonijos ambasadoriaus Čekijoje. Prie dalyvavimo ir organizavimo prisidėjo daugelis kendokų, ypač  W. Demski iš Vokietijos.  Čekai tapo „matomi“ kolegoms užsienyje.

Kituose pamečiui vyksiuose turnyruose dalyvavo sensėjai iš Visos Japonijos kendo federacijos (AKF/ZNKR) T. Sadafumi, I. Saburo, K. Katsumi. Galiausiai Čekija tapo laisva valstybe ir Prahoje vykstantys kendo turnyrai gavo galimybę tapti tikrai „atvirais“. Deja, sudėtingi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai kurį laiką sustabdė tarptautinių renginių tęstinumą. Tačiau 1995 metais varžybos buvo atnaujintos.

Nuo 1998 metų Čekijos kendokos susivienijo. Čekijos kendo federacijos prioritetiniu siekiu tapo būtent tarptautinėsvaržybos. Palaipsniui kovotojų skaičius augo, ir į Prahą pasivaržyti kasmet atvykdavo maždaug po šimtą kendokų.  1999 metais Prahoje varžėsi penkių šalių kendokos.  2001 m. šalių skaičius išaugo iki šešių.

2002 metais kendo gerbėjus pasiekė skaudi žinia apie T. Giga mirtį. Pirmojo čekų kendo mokytojo garbei  renginys buvo pervadintas. 2003 metais Prahoje vyko Toru Giga Prahos kendo taurės varžybos ir seminaras, kurį vedė  p. Demski.

Renginio mastai pradėjo augti. Daugėjo dalyvių, pastoviais svečiais tapo žinomi sensėjai, tokie kaip R. Kamemoto, H. Ozawa.

Prie varžybų prisidėjo ir Čekijos kendo rinktinės treneris, lietuviams taip pat pažįstamas p. Jorg Potrafki iš Vokietijos.

Pagaliau 2008 m. seminarą Prahoje pirmą kartą pravedė  aštuntojo dano meistras – Shigeki Yamanaka (hanshi), buvo pravestos atestacijos iki trečiojo dano.  2009 metais į Toru Giga cup atvyko 15 šalių (taip pat ir Lietuvos kendo asociacijos) kendokos. Sensėjus Ozawa vadovavo seminarui ir egaminacijoms, kuriuose sėkmingai pasirodė ir M. Pravilonis R. Vėžytė, išlaikę pirmus danus, taip pat M. Maciulevičius ir K. Belazaras, apsigynę antrus danus. Lietuvių tarpe kaip dalyvės puikiai pasirodė ir S. Breslavskytė bei G. Zavališinaitė.

Toru Giga cup 2009. Kairėje - Lietuvos kendo asociacijos delegacija.

Mes turime būti dėkingi kolegoms iš Čekijos ne tik už gerai suorganizuotą renginį ar galimybę atestuotis. Pasikartosiu: Toru Giga cup istorija gali būti tipiniu kendo evoliucijos pavyzdžiu.

Kendo Lietuvoje jau skaičiuoja savo penkmetį. Ir, kaip matome iš kitų kaimyninių šalių patirties, pokyčiai per tiek laiko gali būti nedideli. Tačiau kryptingai dirbant, kendo vystymasis su laiku gali labai progresuoti ir kiekybiškai, ir kokybiškai.
D. Sutkus

Toru Giga cup

Artėja Toru Giga cup – kendo varžybos ir seminaras Čekijoje. Apie šį kasmetinį renginį, kuriame pernai  dalyvavo ir mūsų kendokos, o kai kurie jų ir apsigynė savo pelnytus pirmuosius danus, netrukus rašysime išsamiau. Galbūt tai paskatins ir daugiau kendokų krautis savo mantą ir nebijoti pasižvalgyti svetur, kur tik yra giminingų kendo organizacijų.

MASATAKE SUMI: kendo profesorius perteiks žinias seminare Anglijoje

Šiandien viename iš britų kendo asociacijos (BKA) klubų „Kodokan“ viešės sensėjus Masatake Sumi (8 dan hanshi,  Fukuokos universiteto profesorius). Pasimokyti iš žinomo kendo meistro atvyks ir ilgamečiai M. Sumi sekėjai, ir pirmąkart jį matantys kendokos.

Seminare dalyvaus LKA prezidentas G. Rukas, kuriam M. Sumi gerai pažįstamas kaip D. Britanijos rinktinės trenerio S. Honda mokytojas.

M. Sumi, arba tiesiog Sumi sensėjus, kaip vadina jį daugelis kendo praktikuotojų – gerai žinoma, galima sakyti netgi „kultinė“ asmenybė kendo pasaulyje. Tai nereiškia, jog šis žmogus – irracionalaus fanatiško garbinimo objektas. Tiesiog daugelis patyrusių kendokų su nuostaba pastebėjo, kad Sumi dėka jie įžvelgė tokių kendo aspektų, kurie, nepaisant jų paprastumo, buvo iki tol nepastebimi.

Galiausiai kas gi nežiūrėjo Sumi ir Chiba dvikovos, kuri jau tapo kendo „varžybine klasika“?

M. Sumi pirmą kartą Europoje apsilankė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kur tapo oficialiu Prancūzijos kendo rinktinės treneriu. Jo žmona Kaoru yra gerbiama naginata (japoniškas alebardos atitikmuo) instruktorė.

Kendo užsiiminėti Masatake pradėjo būdamas aštuonerių, pirmąjį daną išlaikė būdamas penkiolikmečiu. Aštuntojo dano meistru tapo iš pirmojo karto, sulaukęs minimalaus leistino 47 metų amžiaus cenzo. Šiame egzamine dalyvavo  daugiau nei tūkstantis pretendentų ir tik mažiau nei vienas procentas jį išlaikė sėkmingai. Sumi sensėjaus sėkmę lėmė jo gabumai, sutvirtinti griežtų, netgi žiaurių treniruočių. 2001 m. Sumi tapo hanshi (akademinis klasikinių japoniškų kovos menų laipsnis, atitinkantis profesorių, pažodžiui “žmogus, kurį verta imti pavyzdžiu”).

Sensėjus buvo komandos kapitonas Visos Japonijos profesūros kendo čempionate ir užsitarnavo didelę pagarbą kaip Visos Japonijos kendo federacijos (AJKF/ZNKR) vadybos direktorius.

Savo studentus Sumi moko “dviejų žingsnių ir vieno kirčio” principu, atakuojant iš toli, atkreipdamas dėmesį į distancijos vertinimą, toli siekiantį kirtį, taupius judesius.

Sensėjaus Sumi seminaras tęsis  iki rugsėjo penktos dienos. Neabejotina, kad šis renginys turės įtakos ir kendo Lietuvoje, papildydamas jį elementais “a’la Sumi sensei”. Tad lauksime įspūdžių, o netolimoje ateityje – ir jų gyvo perteikimo.

Kendo Algirdo MPB (III)

Mjr. A. Motiejūnas: KARIAMS KENDO TURI DĖSTYTI TIK TIE (KARIAI), KURIE PUIKIAI IŠMANO IR SUPRANTA ŠIOS SPECIFINĖS AUDITORIJOS POREIKIUS

Paskutinį vasaros šeštadienį į Algirdo batalioną (Rukloje) į bataliono karių „Šeimų šventę“ tradiciškai rinkosi bataliono kariai ir jų šeimų nariai . Šis renginys skirtas suartinti bataliono karius ir jų šeimų narius bei pristatyti karių tarnybos specifiką.

Šių metų „Šeimų šventės“ tema buvo „karių hobiai“. Tarp pristatytų įvaiiausių karių hobių (kartais visai neįtikėtinų), savo vietą rado ir kendo. Kadangi dangus žadėjo lietų (vėliau šis spėjimas nepasitvirtino), kendo pristatymas vietoje planuoto stadione buvo perkeltas į sporto salę.

Susirinkus gausiam karių ir jų šeimų narių būriui, prieš juos išsirikiavo Lietuvos kariuomenės kendo klubo (LKKK) kariai (mjr. A. Motiejūnas, kpt. J. Skaisgiris, ltn. A. Geglis, srž. J. Račkauskas) bei kviestiniai „legionieriai“ – Lietuvos kendo asociacijos (LKA) atstovai (D. Sutkus, E. Indra). Pristatymas buvo trumpas, aiškus, aprėpiantis pagrindinius kendo principus (teorija ir praktika), kuriuos vienas LKA senbuvių, D. Sutkus, meistriškai interpretavo kariniais terminais ir pavyzdžiais. Pristatymą pabaigė žiūrovų bandomieji „men“ kirčiai šarvuotiems kendokoms.

LKKK karių nuomone, „pirmas blynas neprisvilo“, o tai buvo puiki repeticija prieš oficialų klubo pristatymą spalio 2 d.

Džiugina, kad LKKK nariai ir LKA atstovai  užuot praleidę šeštadienį su savo artimaisiais, neskaičiuodami savo asmeninio laiko ir lėšų, pasidalino patirtimi ir žiniomis su algirdiečiais, tuo neabejotinai prisidėdami prie kendo plėtros Lietuvoje ir kariuomenėje. Didelis jiems DĖKUI.

Mjr. A. Motiejūnas, LDK Algirdo MPB štabo viršininkas, LKKK vadovas.