Balandžio 27–28 d. LKA surengė dvi Lietuvos iaido bendruomenės treniruotes su E. Plateliu.
Jų metu buvo mokyta remiantis patirtimi iš kasmetinio moterų iaido seminaro, šiemet vykusio Mulhouse (Prancūzija), kuriame dalyvavo A. Žagrakalytė. Seminare buvo pateikta praktinių patarimų apie aprangą ir aksesuarus.
Mokytoja iš Japonijos ypač akcentavo galvos padėtį – net jei kūnas padaro netinkamų judesių ar kirtis ne visai pavyksta, išlaikyta (pakelta) galva gali „išvežti“ situaciją ir net padėti laimėti kovą, jei oponentai yra panašaus lygio.
Būtent tai buvo akcentuojama ir treniruotėse – nenulenkti galvos, ypač sukantis ar apsisukant.
Kertant – neloštelėti galvos atgal, tarsi sugeriant atatranką. Tai nereikalingi judesiai, šalintinas brokas.Galvos laikymas glaudžiai susijęs su žvilgsniu, o žvilgsnis – su katos supratimu ir jos „gylio“ pajautimu. Todėl buvo siekiama įsivaizduoti, kur yra priešininkas, kodėl kertama būtent ten, o ne kitur, ir kodėl tai daroma būtent tuo momentu.Jau pats šių klausimų kėlimas rodo tam tikrą susigyvenimą su kata, kai iaidoka pradeda ieškoti jos prasmės, daugiau ar mažiau įvaldęs techninę pusę.Ties technika taip pat dar yra kur tobulėti – įpročiai keičiasi sunkiai.
Daugeliui nusileidžia kardo smaigalys atliekant 1 ir 2 katą, kai kas kelia kardą per aukštai (ne plačiai, o „aukštai“ užsimojant, kas nėra taip gerai). Taip pat akcentuotas kūno naudojimas kardo projekcijai, o pirštų darbas – smaigalio „metimui“.
Buvo pabrėžta klubų ir pėdų darbo svarba kirčiui: kaip ir kendo, geriausias ir staigiausias kirtis kyla ne iš pečių, o iš kojų ir dubens – iaido čia didelio skirtumo nėra.
Naujas niuansas, kurio buvo mokoma, – nemirksėjimas embu (egzamino / shiai) metu. Išlaikyti akis atmerktas per visas penkias katas, mirktelint tik tarp jų, nėra lengva, tačiau tai įdomus būdas treniruoti metsuke, budrumą ir katos pajautimą. Tai nėra tikslas savaime, bet veikiau savotiškas zanshin fonas. Beje, tai gali būti įdomu pritaikyti ir kendo jigeiko metu.
