Lietuvos kendo asociacija

Balandžio 27–28 d. LKA surengė dvi Lietuvos iaido bendruomenės treniruotes su E. Plateliu.

Jų metu buvo mokyta remiantis patirtimi iš kasmetinio moterų iaido seminaro, šiemet vykusio Mulhouse (Prancūzija), kuriame dalyvavo A. Žagrakalytė. Seminare buvo pateikta praktinių patarimų apie aprangą ir aksesuarus.

Mokytoja iš Japonijos ypač akcentavo galvos padėtį – net jei kūnas padaro netinkamų judesių ar kirtis ne visai pavyksta, išlaikyta (pakelta) galva gali „išvežti“ situaciją ir net padėti laimėti kovą, jei oponentai yra panašaus lygio.

Būtent tai buvo akcentuojama ir treniruotėse – nenulenkti galvos, ypač sukantis ar apsisukant.

Kertant – neloštelėti galvos atgal, tarsi sugeriant atatranką. Tai nereikalingi judesiai, šalintinas brokas.Galvos laikymas glaudžiai susijęs su žvilgsniu, o žvilgsnis – su katos supratimu ir jos „gylio“ pajautimu. Todėl buvo siekiama įsivaizduoti, kur yra priešininkas, kodėl kertama būtent ten, o ne kitur, ir kodėl tai daroma būtent tuo momentu.Jau pats šių klausimų kėlimas rodo tam tikrą susigyvenimą su kata, kai iaidoka pradeda ieškoti jos prasmės, daugiau ar mažiau įvaldęs techninę pusę.Ties technika taip pat dar yra kur tobulėti – įpročiai keičiasi sunkiai.

Daugeliui nusileidžia kardo smaigalys atliekant 1 ir 2 katą, kai kas kelia kardą per aukštai (ne plačiai, o „aukštai“ užsimojant, kas nėra taip gerai). Taip pat akcentuotas kūno naudojimas kardo projekcijai, o pirštų darbas – smaigalio „metimui“.

Buvo pabrėžta klubų ir pėdų darbo svarba kirčiui: kaip ir kendo, geriausias ir staigiausias kirtis kyla ne iš pečių, o iš kojų ir dubens – iaido čia didelio skirtumo nėra.

Naujas niuansas, kurio buvo mokoma, – nemirksėjimas embu (egzamino / shiai) metu. Išlaikyti akis atmerktas per visas penkias katas, mirktelint tik tarp jų, nėra lengva, tačiau tai įdomus būdas treniruoti metsuke, budrumą ir katos pajautimą. Tai nėra tikslas savaime, bet veikiau savotiškas zanshin fonas. Beje, tai gali būti įdomu pritaikyti ir kendo jigeiko metu.

Šių 2026 m. vasario 20–22 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos iaido rinktinės trenerio Guy Loncelle (Butokukan Herstal) seminaras.

Seminare buvo keliamas bendras iaido lygis. Mokytojas daug kalbėjo apie tai, kad komandoje visi tobulėja kartu, tarsi būtume vienas organizmas. Visi esame atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų tobulėjimą. Taip stiprinamas ne tik klubas, bet ir visa Lietuvos iaido bendruomenė.

Daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, ar suprantamas katose vykstantis scenarijus. Nežinodami scenarijaus (kiek priešų, kaip jie juda erdvėje), neišvengsime klaidų. Tikslumą pasieksime tik žinodami, kokia yra priešo distancija, judėjimas, tik matydami visą „filmą“.

Mokytojas vis pridurdavo, kaip ZNKR scenarijaus išmokimas padės perprasti senųjų mokyklų katų mokymąsi. Penktadienį daugiau dėmesio skirta sėdimų pozicijų katoms, šeštadienį detaliai aptartos likusios aštuonios. Visos dvylika katų buvo pakartojamos kiekvienos dienos pradžioje, vis keičiant „vadovą“, kurio tempo turėjome laikytis. Daug dėmesio skirta mažojo pirštelio (ir apskritai pirštų) reikšmei kirčio metu. Kodėl baudžiant samurajus jiems nukirsdavo mažąjį pirštelį? Nes be mažojo pirštelio tobulas kardo kirtis beveik neįmanomas.

Šeštadienį daugiau dėmesio buvo skirta varžybų formatui, darėme keletą embu (pagal lygius, su pradedančiaisiais kartu dirbo mažiausiai du pažengę, kad pradedantieji galėtų „nusižiūrėti“ pavyzdį). Taip pat vyko taikai – tarpusavio varžybos, jau pridedant ir laiko matavimą. Daug kalbėta apie katų ritmiką, stipraus–lengvo, greito–lėto bangavimą.

Akcentuota žvilgsnio judėjimo prasmė ir reikšmė, siūlyta po kirčio suskaičiuoti bent iki „viens“, prieš nuleidžiant žvilgsnį nuo stovėjusio priešininko iki jau nukritusio, pakirsto priešininko kūno. Sekmadienį daugiausia šlifuotos trys katos, egzaminuose ir čempionatuose sukeliančios daugiausia problemų. Kiekvieno nuostabai, gauta naujų arba iš seniau neįsisąmonintų žinių.

Seminaro pabaigoje Guy kalbėjo apie iaido problemą – neturėti tikro, gyvo priešininko, taigi ir progos „gauti galvon“, ir visas iš to kylančias bėdas. Pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad viską iaido žinai ir išmanai, niekinant kitus, ginčijantis, nepriimant patarimų.

Kad tobulėtum kaip iaidoka ir kaip asmenybė, turi nepamiršti nuolankumo, turi būti romus, nes pasirinkęs visažinio pasipūtėlio poziciją, amžiams liksi iliuzijų dugne. Taip pat kalbėta apie darbą su naujokais – apie tai, kad pradžioje jiems turi užtekti daugiausia trijų katų, kad mokymasis neteisingai „nesusuktų“ naujokui smegenų, jo neišgąsdintų, nenubaidytų ir neatimtų pasitikėjimo.

Dėkojame mokytojui Guy, mokymosi salių suradėjams, organizatoriams ir dalyviams. Tik visi kartu galime pasiekti geriausių rezultatų. Turbūt tai ir buvo pagrindinė šio vasario mėnesio seminaro mintis. Iki susitikimo balandį (neskaitant kassavaitinės praktikos savo klubuose).

2026 m. vasario 24 d. Valdovų rūmuose vyko Japonijos ambasados Lietuvoje organizuotas priėmimas, skirtas 66-ajam Jo Didenybės Japonijos Imperatoriaus gimtadieniui paminėti. Į renginį svečius pakvietė Japonijos ambasadorius Lietuvoje p. Shimizu Shinsuke.

Ambasadoriaus kvietimu iškilmingame priėmime Lietuvos Kendo asociacijai atstovavo jos prezidentas Mykolas Mačiulevičius. Savo sveikinimo kalbą ambasadorius pradėjo kreipdamasis į garbingus susirinkusius svečius – ministrus, Seimo narius, savivaldybių merus, ambasadorius, institucijų ir asociacijų atstovus, ponias ir ponus.

Kalboje buvo pabrėžta, kad šie metai yra ypatingi Japonijai ir Lietuvai – minimos 35-osios diplomatinių santykių metinės bei 40-osios Chiunės Sugiharos mirties metinės. Akcentuota stiprėjanti abiejų šalių partnerystė, bendros vertybės ir aktyvus kultūrinis bendradarbiavimas.

Renginys vyko pakilioje atmosferoje, subūrė diplomatinio korpuso, valstybės, verslo ir kultūros atstovus bei tapo svarbia proga toliau stiprinti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą.