Paskelbta

Susipažinkime, Pavels Jahundovics , Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Lietuvos kendo asociacija

Vieną dieną netikėtai su draugu ėjome pažiūrėti šios neįprastos japoniškos kardų kovos. Išbandžiau kartą ir nuo to laiko nesustojau.

Pradėjau praktikuoti kendo maždaug prieš 10 metų. Visas mano kelias buvo lyg kliūčių ruožas. Jame nuolat pasitaiko vis naujas iššūkis, naujas sunkumas, bet viduje reikia rasti stiprybės visa tai įveikti, nusišypsoti ir noriai laukti kito kalno, į kurį kopsi.

Šiuo metu siekiu savo karjeros informacijos saugumo srityje. Laisvalaikiu mėgstu dažyti miniatiūrines figūrėles ir žaisti stalo žaidimus.

Kendo man padovanojo gilesnį sąmoningumą, kurio anksčiau neturėjau, išmokė būti ramiam ir ramiai vertinti situacijas.

Paskelbta

Susipažinkime, Akvilė Zabiliūtė – Karaliūnė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Visada žavėjausi japoniška kultūra ir kovos menais. Dar mokykloje sužinojau apie tokį kovos meną kaip kendo ir labai juo susidomėjau, tačiau tuomet nelabai žinojau, kur būtų galima jį praktikuoti. Studijuojant Vilniaus universitete mano akį patraukė naujai įkurto Vilniaus universiteto kendo klubo reklaminis plakatas, tad nutariau išbandyti šį kovos meną.

Kendo pradėjau praktikuoti 2009 metais, tai yra prieš 13 metų, tačiau per šiuos metus turėjau ir keletą pertraukų, šias pertraukas lėmė stažuotės užsienyje, motinystės atostogos, bei pandemija. Ko gero sunkiausia per visą treniruočių laikotarpį buvo sugrįžti į kendo po motinystės atostogų – nes tai nėra lengvas užsiėmimas, kendo reikalingas susikaupimas ir ištvermė. Todėl esu labai dėkinga savo kendo draugams, kurie nuolat skatino mane grįžti ir kvietė į treniruotes.

Dirbu Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, atlieku mokslinius tyrimus bei dėstau paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Laisvalaikiu groju gitara roko grupėje, taip pat labai mėgstu keliauti, būti gamtoje ir leisti laiką su šeima.

Asmeniškai man, kendo yra ne tik laisvalaikis, bet ir gyvenimo būdas. Kendo dėka sustiprėjau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Kendo išmokino mane ištvermės ir susikaupimo.

Paskelbta

Susipažinkime, Egidija Valaitytė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Prieš 7 metus, kai dar buvau filosofijos magistro studentė, norėjau išbandyti fechtavimąsi, bet nepavyko rasti tinkamo klubo. Kaip tik tuo metu universitete pastebėjau plakatą, kuriame buvo parašyta, kad Vilniaus Universiteto kendo klubas renka pradedančiųjų grupę.

Kas tas kendo? – pagalvojau. Kendo – tai japoniškas fechtavimasis –  toliau buvo aiškinama plakate. Įdomu kuo skiriasi nuo europietiško? – paklausiau savęs ir nusprendžiau išbandyti.

Nuo to laiko kendo man yra durys į Japoniją. Esu labai laiminga, kad turėjau progą ten praleisti pusantrų metų ir susipažinti su shugyō (修行).

Pirmą kartą apie shugyō sužinojau iš mokytojo Y. Haga (7dan). Shugyō  galima užrašyti 2 būdais:

修行: kovos menų asketizmas

修業: technikos mokymasis

Anot mokytojo, mes turime mąstyti apie shinai, kaip apie tikrą kardą. Tačiau tie, kurie nesupranta shugyō (修行) prasmės, rankose laiko tik bambukinę lazdą. Kiekvienas kardo judesys ne tik svarbus įveikiant priešininką, bet kartu aštrina ir mūsų mąstymą.

Treniruotės Japonijoje man padėjo suprasti shugyō  (修行) prasmę. Stengiuosi to nepamiršti ir Lietuvoje bei įgytomis žiniomis pasidalinti su mūsų kendo bendruomene.