Nuo pat vaikystės tėvas mane pripratino prie sporto bei kovos menų. Pradėjau nuo dziudo, tada sekė plaukimas, sportinė gimnastika, šachmatai ir galiausiai apsistojau ties Aikido, kur treniravausi apie 7 metus. Išlaikiau 1 Aikido Aikikai Daną.
Tačiau ilgainiui supratau, kad man trūksta dinamikos bei varžybų, nes Aikido paremtas tik savigyna. Tėvas pasiūlė kendo, nes žinojo, kad man visada patiko kardai. Tokiu būdu, 2005 m. pabaigoje buvo suorganizuotas vienas iš pirmų seminarų Lietuvoje, kuriame susipažinau su Kendo. Taip ir kilo mintis vystyti šį kovos meną Lietuvoje ir tapti mokytoju.
Kendo užsiimu jau beveik 17 metų. Pati pradžia buvo sudėtingiausia, nes reikėjo surinkt entuziastų grupę. Neturėjome nei šarvų, nei bambukinių kardų – tik bokenus. Taip pat, meistrų Lietuvoje tuo laikotarpiu nebuvo, tad teko mokytis iš knygų ir aktyviai važinėti į užsienį tam, kad įgaučiau žinių.
Didžiausias džiaugsmas yra supratimas, kai pamatai kaip tavo mokiniai tobulėja, pasiekia aukštumų, gauna komplimentus užsienyje už savo gerą kendo. Tai reiškia, kad kažką darai teisingai.
Dirbu IT projektų vadovu telekomunikacijų kompanijoje. O laisvu laiku nuo kendo groju būgnais, keliauju motociklu bei stengiuosi aktyviai ir prasmingai leisti laiką.
Kendo – tai kelias be pabaigos. Visada gali atrasti, ką gali patobulinti, ir tapti geriausia savęs versija. Visi principai yra drąsiai taikomi ir kasdienybėje – pagarba, nuoširdumas, santūrumas, atkaklumas, drąsa ir pasitikėjimas savimi bei savo draugais. Įdomus faktas, kad pradėjęs kendo smarkiai kūprinausi – bet su laiku šis kovos menas ir pastangos viską ištaisė. Taip ir gyvenime – pastangos ir laikas duoda norimą rezultatą. Nenustokite užsiimti kendo – tai verta to.
