„BALTIC CUP“ 2010. Skaičiai, eiga, dalyviai.

Kokias varžybas stebėti įdomu? Paprastai varžybų įdomumą apsprendžia sena tiesa: kokybė neatsiranda savaime; prielaida kokybei atsirasti yra kiekybė.

Galima stengtis ir persistengti, bet varžybos vyks vangiai ir monotoniškai. O kuo daugiau įvairaus lygio kendokų, kuo įvairesni klubai – tuo spalvingesnių kovų galima tikėtis. Tačiau varžybose su daug dalyvių yra minusas: žiūrovui reikia daug kantrybės ir net užsispyrimo, kad  fiziškai išsėdėti visas kovas nuo pradžios iki galo. Bet yra viena išeitis, kuria gali pasinaudoti kiekvienas, nepriklausomai nuo savo patirties kendo srityje – ateiti tiesiog į finalines kovas, kur „pelai jau būna atvėtyti nuo grūdų“ ir kendo vyksta taip, kad net nieko neišmanatis stebėtojas instinktyviai pajaučia ore tvyrančią „kovos dvasią“.

Todėl nevargindamas savęs ir skaitytojo, kitoje apžvalgoje pateiksiu šio „Baltic cup“ trumpą finalinių kovų suvestinę. Tačiau prieš tai keli žodžiai apie turnyro dienotvarkę ir dalyvius.

Pagal renginio dienotvarkę atvykusiems buvo pasiūlyta registruotis (kiekvienas gavo identifikacinę kortelę ir nedidelį „paketą“ su maisto, sayonara party, apgyvendinimo kuponais, atminimo dovanėle – tenugui, o kai kuriuose buvo įdėtas ir kompaktiškas Gdynės žemėlapis. Bet kaip toje patarlėje – tam teko, o tam ne (žemėlapių kai kur ir nebuvo įdėta, bet juk ne dėl jų čia buvo važiuota…)

Vėliau sekė nedidelis prasijudinimas. Paprastai dalyviai „apsičiupinėja“ prieš varžybas, o veteranai nepersitempdami padaro draugiškų jigeiko seriją su senais pažįstamais. Vėliau – vakarienė ir autobusas iki nakvynės vietos, žinoma, tiems, kas ją rezervavo…

Kita diena turėjo prasidėti pusryčiais (tradiciškai – lenkiškos dešrelės, bandelė, sviestas, karštas gėrimas), tada autobusas, shinajų patikrinimas, teisėjų susirinkimas. Tuo metu kendokos apšilinėjo, ir su nedideliu pavėlavimu prasidėjo atidarymo ceremonija. Po to – kovos, pietūs, kendo ir iaido katų demonstravimas ir finalai. Nebuvo apsieita be „programos vinies“ – „pasaulis prieš Lenkiją“ kovų. Tada godo-geiko ir sayonara.

Paskutinę dieną – pusryčiai, autobusas ir seminaras (tiems, kam tai dar aktualu po sayonara party 🙂 )

Iš principo – ypatingai nieko naujo tiems, kam „Baltic‘as“ ne pirmiena..

Kokia turnyro statistika? Iš principo „Baltic cup“ nėra didelis, tačiau tai jau nebe „tarpklubinės varžybos“. Nors organizatoriai prieš kelias dienas  parašė pastabą, jog Baltic cup dalyviai atstovauja savo klubus, o ne nacionalines organizacijas, bet tarptautinis varžybų pobūdis neleidžia užmerkti akių faktui – klubai lieka klubais, bet kendokų minioje vis viena išskiriame vokiečius, lenkus, suomius, rusus, ukrainiečius, lietuvius… Būtent šios vėliavos puošė erdvią modernią salę. Tiesa, kuriozas: tarp jų plevėsavo dar ir D. Britanijos „Union Jack‘as“, tačiau neteko matyti nė vieno kendokos su BKA klubo zekkenu. Nebent mūsų Mindaugas, užsiregistravęs iš Londono, galėjo suklaidinti lenkų organizatorius, sudarinėjančius dalyvių sąrašus…

Iš viso turnyre pagal sąrašą turėjo dalyvauti virš šimto trisdešimties kendokų, neskaitant teisėjų ir savanorių-aptarnaujančio personalo. Tačiau šis skaičius, kaip paprastai būna, buvo pakoreguotas. Kai kas visai neatvyko, kai kas atvyko vietoj kitų žmonių. Mūsų atveju būta abiejų variantų. Galiausiai priešpaskutinę dieną prieš turnyrą nusistovėjo stabili padėtis: LKA klubų atstovų delegaciją sudarė

-M. Sakalauskas (Trijėga KenYuKai)

– M. Maciulevičius (Trijėga KenYuKai)

– V. Plaksijenko (Trijėga KenYuKai)

– E. Indra (Aikishuren dojo)

– E. Petrakovas (Aikishuren dojo)

– I. Rekus (Aikishuren dojo)

– A. Geglis (Lietuvos kariuomenės kendo klubas).

Gaila, kad sunegalavo pora jaunų ir energingų kendokų – būsimos mūsų viltys 🙂

Bet, kaip sakoma, kendo viltys anksčiau ar vėliau pildosi…

Negaliu būti vienšališkas ir nutylėti fakto, kad šiemetiniame „Baltic‘e“ dar turėjome „dvi Lietuvas“, jei taip galima pasakyti. Kaip tik šis faktas ypač šiais metais  tapo šiokiu tokiu galvos skausmu lenkų kolegoms. Bet apie tai vėliau…

D. Sutkus

BALTIJOS TAURĖ (Baltic cup): kas naujo?

K.Ando (8 dan kyoshi)

Vakar  baigėsi Lenkijoje, Gdynės mieste vykęs kasmetinis “Baltijos taurės”

Lenkijos kendo sąjungos (EKF narė) ženklas

(Baltic cup) kendo turnyras, skirtas atminti prof. Kozo Ando (8 dan, kyoshi) – pirmąjį japonų meistrą, kuris suteikė pradinį impulsą kendo Lenkijoje.

Išties, nuo Kozo Ando pirmųjų pamokų iki šio turnyro Lenkijos žemėje  kendo daigelis prigijo ir tapo vešliu medžiu. Vaizdžiai tariant šis turnyras yra nemaža šio medžio šaka, be kurios jis prarastų esamą savo grožį.


Jau vienuoliktą kartą Lenkų kendo sąjungos (PZK) organizuojamas į EKF dienotvarkę įrašytas tarptautinis renginys sutraukia kendokas iš visos Lenkijos ir aplinkinių šalių. “Baltijos taurė” nėra komandinės rungtynės – kiekvienos šalies ir klubo atstovas čia mėgina asmeninę laimę ir patikrina savus varžybinius sugebėjimus individualiai. Todėl žodis “komanda” Baltic cup kontekste tinka tik tiek, kad leidžia paprasčiau apibrėžti čia atvažiavusią vienos šalies kendokų grupę ir joje tvyrančią tarpusavio palaikymo (skaityk: “komandinę”) dvasią.

Kaskart norisi pasižavėti PZK ir Gdynės kendo klubo pastangomis ir organizaciniais gebėjimais, o taip pat bendra Lenkijos sporto politika, skiriančia daug dėmesio fizinės kultūros, sporto (jų tarpe ir kovos menų) vystymui. To pasekmė – gera turnyrų organizacija, gausūs sponsoriai, puiki jų infrastruktūra. Šiemet kendokos buvo tikrai nustebinti, palyginę įprastą GOSIR komplekso salę ir naująją sporto ir renginių areną, kuri kontrastingai puikavosi tame pačiame sportiniame miestelyje. Naujoji salė  nepalyginamai geresnė tiek dydžiu, tiek architektūrine konstrukcija, tiek įranga.

Dar vienu  svarbesnių Baltic cup kokybės katalizatoriumi tapo faktas, jog šis turnyras yra generalinė jau kitų metų gegužę čia pat vyksiančio Europos kendo čempionato (EKC) bei EKF generalinės asamblėjos repeticija. Tai privertė lenkus pasitempti, juolab, kad Baltic cup‘e dalyvavo, teisėjavo, aplinką vertino EKF prezidentas p. A. Ducarme, sekretorius R. Bernaers, sekretorius J.P. Raick. Tai svarbi detalė, kuri, kaip matome ir tikimės, turės lemiamos reikšmės ne tik EKC.

P.S. Labai apgailestaučiau, jei kam ši pirmoji žinutė pasirodytų trumpa ir rezervuota. Tai suprantama, turint omenyje renginį, kuriame ketvirtus metus pamečiui dalyvauja jau, galima sakyti, ketvirtoji mūsų kendokų karta. Bet atkreipiant skaitytojo dėmesį – būtų keista, jei oficialusis LKA tinklapis rašytų, tarkim, „Vakaro žinių“ stiliumi. Taip būtų padarytas nuostolis tam kendo gerbėjui, kurį domina ne emocijos, o esminės detalės.

Be abejo, asmeninių ir tikrai spalvingų  įspūdžių kaip visad lauksime iš LKA klubų narių, kurie dalyvavo šių metų „Baltijos taurėje“.

O kol kas – iki greito tęsinio apie tai, kas buvo matomiausia Baltic cupe – shiai ir jų rezultatus.

D. Sutkus

Masatake Sumi (II) – įspūdis ir pamokos

Neperseniausiai mūsų puslapyje galėjote rasti žinutę apie M. Sumi sensėjaus seminarą Kodokan kendo klube Anglijoje. Tai buvo ir sunkus darbas, ir tuo pačiu – šventė visiems susirinkusiems čia kendokoms, atvykusiems pasimokyti iš vieno žinomiausių kendo pedagogų. Tikimės, trumpas tekstas, rašytas Lietuvos kendo asociacijos  prezidento G. Ruko, perteiks ir bendrą seminaro įspūdį, ir duos žinių visiems susidomėjusiems.

Iš kairės į dešinę: M. Sumi senėjus; K. Rukas; G. Rukas

…Kas toks Masatake Sumi sensei?.. Nuo ko pradėti?

Gal nuo legendinio Sasaburo Takano, be kurio kendo nebūtų toks, koks yra?  Ar jo mokinio  9 dano hanshi Taniguchi Yasunori , bet geriau apie pastarojo  mokinį,  paprasčiausiai – Sumi-sensei.  O kai mano praktikuojamame kendo kas nors įžvelgs sensėjaus Sumi  stiliaus elementus, gal tuomet nedrąsiai galėsiu save vadinti jo mokiniu, bet kol kas tai tik penktasis  mano seminaras su mokytoju. Beje jis pasirašė mano trečio dano diplomą – manjo .

Treniruotės vyko nuo 7 ryto ir baigdavosi 21.30 vakare. Ir kiekviena akimirka buvo pamoka, bet norėčiau trumpai pateikti Jūsų dėmesiui, kas buvo pabrėžiama vėl ir vėl.

1.       Nėra  labiau svarbių ar mažiau svarbių aspektų. Viskas tolygiai svarbu: Kihon suburi, motodachi geiko , kirikaeshi, kata… Vienu žodžiu – viskas. Todėl treniruotėse smulkmenų nėra.

2.       Išmokus kendo bazę ( formą), turi prasidėti jos užpildymas mentaliniu ir moraliniu turiniu ( viskas atliekama 100%)

3.        Darbas poroje: būtinai turi būti abipusis kontaktas, noras įžvelgti priešininką (ką mąsto ,  ką ketins daryti, ką jaučia ir tt.)

4.       Net dirbant  individualiai turi būti įsivaizduojamas oponentas.

5.       Kirčio veiksmas turi atspindėti pačio žodžio reikšmę. Tai ne prilietimas, taukštelėjimas, ‘duriamai slenkamas’ smūgis , bet kirtis, atliekamas pečių juosta.

6.       Tenouchi  turi buti natūralus atpalaiduotų rankų, kirčio trajektorijos, riešo ir kardo svorio rezultatas.

7.       Kirčio metu patartina, kad kertamosios kairės rankos kumštis būtų virš taikinio.

8.       Kirsti pradeda kairioji ranka, o baigia abi vienoda jėga.

9.       Kirčio stiprumą apsprendžia ne fizinė, bet vidinė jega, kurios sprogstamoji išraiska yra kiai

10.   Kirčiui atlikti reikia drąsos  ir ataka turi įvykti „pavojaus zonoje“ kensaki ir nakyui sąlytyje.

11.   Darydamas kendo turi buti sąžiningas pats sau ir mylėti tai ką darai..

Shomen'as: seminaras sutraukė ne tik Britų kendo asociacijos narius