MASATAKE SUMI: kendo profesorius perteiks žinias seminare Anglijoje

Šiandien viename iš britų kendo asociacijos (BKA) klubų „Kodokan“ viešės sensėjus Masatake Sumi (8 dan hanshi,  Fukuokos universiteto profesorius). Pasimokyti iš žinomo kendo meistro atvyks ir ilgamečiai M. Sumi sekėjai, ir pirmąkart jį matantys kendokos.

Seminare dalyvaus LKA prezidentas G. Rukas, kuriam M. Sumi gerai pažįstamas kaip D. Britanijos rinktinės trenerio S. Honda mokytojas.

M. Sumi, arba tiesiog Sumi sensėjus, kaip vadina jį daugelis kendo praktikuotojų – gerai žinoma, galima sakyti netgi „kultinė“ asmenybė kendo pasaulyje. Tai nereiškia, jog šis žmogus – irracionalaus fanatiško garbinimo objektas. Tiesiog daugelis patyrusių kendokų su nuostaba pastebėjo, kad Sumi dėka jie įžvelgė tokių kendo aspektų, kurie, nepaisant jų paprastumo, buvo iki tol nepastebimi.

Galiausiai kas gi nežiūrėjo Sumi ir Chiba dvikovos, kuri jau tapo kendo „varžybine klasika“?

M. Sumi pirmą kartą Europoje apsilankė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kur tapo oficialiu Prancūzijos kendo rinktinės treneriu. Jo žmona Kaoru yra gerbiama naginata (japoniškas alebardos atitikmuo) instruktorė.

Kendo užsiiminėti Masatake pradėjo būdamas aštuonerių, pirmąjį daną išlaikė būdamas penkiolikmečiu. Aštuntojo dano meistru tapo iš pirmojo karto, sulaukęs minimalaus leistino 47 metų amžiaus cenzo. Šiame egzamine dalyvavo  daugiau nei tūkstantis pretendentų ir tik mažiau nei vienas procentas jį išlaikė sėkmingai. Sumi sensėjaus sėkmę lėmė jo gabumai, sutvirtinti griežtų, netgi žiaurių treniruočių. 2001 m. Sumi tapo hanshi (akademinis klasikinių japoniškų kovos menų laipsnis, atitinkantis profesorių, pažodžiui “žmogus, kurį verta imti pavyzdžiu”).

Sensėjus buvo komandos kapitonas Visos Japonijos profesūros kendo čempionate ir užsitarnavo didelę pagarbą kaip Visos Japonijos kendo federacijos (AJKF/ZNKR) vadybos direktorius.

Savo studentus Sumi moko “dviejų žingsnių ir vieno kirčio” principu, atakuojant iš toli, atkreipdamas dėmesį į distancijos vertinimą, toli siekiantį kirtį, taupius judesius.

Sensėjaus Sumi seminaras tęsis  iki rugsėjo penktos dienos. Neabejotina, kad šis renginys turės įtakos ir kendo Lietuvoje, papildydamas jį elementais “a’la Sumi sensei”. Tad lauksime įspūdžių, o netolimoje ateityje – ir jų gyvo perteikimo.

Kendo Algirdo MPB (III)

Mjr. A. Motiejūnas: KARIAMS KENDO TURI DĖSTYTI TIK TIE (KARIAI), KURIE PUIKIAI IŠMANO IR SUPRANTA ŠIOS SPECIFINĖS AUDITORIJOS POREIKIUS

Paskutinį vasaros šeštadienį į Algirdo batalioną (Rukloje) į bataliono karių „Šeimų šventę“ tradiciškai rinkosi bataliono kariai ir jų šeimų nariai . Šis renginys skirtas suartinti bataliono karius ir jų šeimų narius bei pristatyti karių tarnybos specifiką.

Šių metų „Šeimų šventės“ tema buvo „karių hobiai“. Tarp pristatytų įvaiiausių karių hobių (kartais visai neįtikėtinų), savo vietą rado ir kendo. Kadangi dangus žadėjo lietų (vėliau šis spėjimas nepasitvirtino), kendo pristatymas vietoje planuoto stadione buvo perkeltas į sporto salę.

Susirinkus gausiam karių ir jų šeimų narių būriui, prieš juos išsirikiavo Lietuvos kariuomenės kendo klubo (LKKK) kariai (mjr. A. Motiejūnas, kpt. J. Skaisgiris, ltn. A. Geglis, srž. J. Račkauskas) bei kviestiniai „legionieriai“ – Lietuvos kendo asociacijos (LKA) atstovai (D. Sutkus, E. Indra). Pristatymas buvo trumpas, aiškus, aprėpiantis pagrindinius kendo principus (teorija ir praktika), kuriuos vienas LKA senbuvių, D. Sutkus, meistriškai interpretavo kariniais terminais ir pavyzdžiais. Pristatymą pabaigė žiūrovų bandomieji „men“ kirčiai šarvuotiems kendokoms.

LKKK karių nuomone, „pirmas blynas neprisvilo“, o tai buvo puiki repeticija prieš oficialų klubo pristatymą spalio 2 d.

Džiugina, kad LKKK nariai ir LKA atstovai  užuot praleidę šeštadienį su savo artimaisiais, neskaičiuodami savo asmeninio laiko ir lėšų, pasidalino patirtimi ir žiniomis su algirdiečiais, tuo neabejotinai prisidėdami prie kendo plėtros Lietuvoje ir kariuomenėje. Didelis jiems DĖKUI.

Mjr. A. Motiejūnas, LDK Algirdo MPB štabo viršininkas, LKKK vadovas.

Kendo Algirdo MPB (II)

LKKK vadovo įžangos žodis

Praėjusį šeštadienį Lietuvos kariuomenės kendo klubo vadovo iniciatyva Rukloje, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione kariškiams iš jų šeimoms buvo pristatytas kendo. Sporto salėje susirinko ir nieko nežinantys apie šį kovos meną, ir patyrę kitų kovos menų praktikuotojai. Kendo ir karybos sąsajų aiškinimas ir gyvai rodomi jų pavyzdžiai padarė įspūdį žiūrovams, ir pasirodymo pabaigoje ne vienas jų patys panoro paimti į rankas bambukinį kardą.

„Jei man prieš penkerius metus man kas nors pasakytų, kad Rukloje fechtuosiu japoniškais bambukiniais kardais (žodžių „kendo“ ir „shinajus“ prasmė tuomet man dar buvo miglota), tikrai tuo nepatikėčiau. O dar vakar netikėjau ir tuo, kad salėje pamatysiu tiek daug susidomėjusių karių su šeimomis, išgirsiu kariškai aiškius ir konkrečius klausimus dėl kendo.

Panašu, kad LKKK gretos pasipildys ir įdėtos pastangos nenuėjo tuščiai“ (ltn. A. Geglis)

Tiesi laikysena, kaip ir dera kariams. Sonkyo pozicija prieš laisvą kovą.

Tiesą sakant, šiuose žodžiuose daug tiesos: iš pirmo žvilgsnio keista, kodėl iki šiol kariuomės atstovai treniruotėse ir varžybose pasirodydavo ne kaip atskiras vienetas? Juk jų disciplinuotumas, ginklo kultūros supratimas, galiausiai tai, ką gali duoti kendo kariškiui, jau prieš kelis metus inspiravo mintį, jog anksčiau ar vėliau turėsime karišką kendo komandą, o gal net klubą. Tačiau labai kliudė profesinė specifika –

LKKK prieš Aikishuren dojo: vieno taško dvikova.

nuolatinės karininkų ir jų šeimų rotacijos, įtempta darbotvarkė, viršvalandžiai.

Kariai nekantravo atlikti pirmuosius kirčius ir imliai klausėsi kendokų instrukcijų.

Pasitaikė ir apmaudžių dalykų, kai tikrai perspektyviems žmonėms save realizuoti trukdė ir profesinės traumos ar chroniški negalavimai – ilgametės „kariškos lauko buities“ pasekmė.

Tačiau praktiškumas ir atkaklumas galiausiai paėmė viršų.

(Foto: mjr. M. Petkevičius )