Paskelbta

BALTIC CUP 2010: finalinės kovos

Kaip buvo minėta, dažno turnyro esmę dažnai perteikia finalinės jo kovos. Paskutinis varžybų pusvalandis –  tai savotiškas „koncentratas“, iš kurio galima padaryti įdomių išvadų, prognozuoti galimus kitų varžybų pokyčius, o kartais net konstatuoti: „nauja žvaigždė sužibo!..“


Tad pabandykim panagrinėti šių metų „Baltic’o“ finalus.

Įdomu, kad lenkai šįkart suteikė finalams dramatiškų akcentų, kuriuos sukūrė muzikinis fonas, lydintis dalyvius į shiaijo. Nors, tiesą sakant, žiūrovų tarpe ir be jos tvyrojo laukimo įtampa.

Pirmoji dvikovininkų pora buvo Barylski (Gdynės kendo klubo „Bushido Gdynia“ instruktorius) ir iš Berlyno kendo klubo atvykęs Ulmer. Kaip buvo matyti iš azartiškų sirgalių raginimų, lenkas yra žinomas ir mėgstamas saviškių kendokų, bet deja, nei namų aplinka, nei raginimai nepadėjo: palyginti trumpa kova baigėsi tuo, kad vokietis pelnė men, o neilgai trukus taškas buvo užtvirtintas kote kirčiu. Ulmeris po pirmojo taško stengėsi „netempti laiko“, kaip kad įprasta pačioje varžybų  pradžioje, nes finaluose tai buvo per daug rizikinga. Jis pasirinko „blitzkriegą“ 😉 .Tokia strategija pasiteisino, nes Barylskis yra „ilgai grojantis“ kovotojas, kuriam nuovargis nėra kliūtis:  kovoje su kolega Bartczaku jis kovojo ilgai ir tik pratęsimo metu  įkirto priešininkui men.

Įdomi buvo Herr‘o ir Jastak‘o (praeitų metų „Baltic cup“ ir šių metų „Toru Giga cup“ nugalėtojo) kova. Vokietis yra patyręs „jodanininkas“, aukštą stovėseną pavertęs savo neginčijamu pranašumu. Nors paprastai atrodo, kad iš jodan pozicijos lengva  įkirsti men, bet panašu, kad tai labai gerai suprato ir lenkas 😀 . Jis buvo pasiruošęs vokiečio kontratakoms ir gerai manevruodamas  netikėtai įkirto Herrui kote, tuo nutraukdamas turnyro „herrmanizaciją“ 😀

Kita kova buvo tarp Lipinski ir Dziugiel. Panašu, kad šie lenkai iki skausmo pažįsta vienas kito kendo, todėl dvikova, nors buvo dinamiška, baigėsi be rezultatų ir teko skelbti encho – pratęsimą. Mintis, kad vienas neatsargus judesys ir priešininko kirtis bus lemiamas, paskatino dvikovininkus kovoti labai įtemptai. Galiu klysti, bet rodos šitoje kovoje Dziugiel vos nebuvo išmuštas shinajus, kurį su žonglieriaus vikrumu jis vėl pagavo ore. Tačiau įspėjimas vis dėl to buvo skirtas. Pratęsimo metu Lipinskis pelnė tašką sėkmingu men kirčiu.

Pusfinaliuose susitiko šios poros: Barylski – Ulmer bei Jastak – Dziugiel. Ulmeris po pratęsimo laimėjo men kirčiu, o Jasztakas techniškai įkirto savo oponentui du kote. Taigi visų laukė finalinė Jastako ir Ulmerio kova, kurioje nugalėjo berlynietis. Jei lenkai nebus patenkinti antromis-trečiomis vietomis, ką  gi – dvyliktasis „Baltic‘as“ , kuris netruks ateiti, bus dar įdomesnis. Bet labiausiai tikėtina, kad lenkai bandys atsirevanšuoti  prieš vokiečius jau Europos kendo čempionate kitų metų gegužę…

D.Sutkus

Paskelbta

„BALTIC CUP“ 2010. Skaičiai, eiga, dalyviai.

Kokias varžybas stebėti įdomu? Paprastai varžybų įdomumą apsprendžia sena tiesa: kokybė neatsiranda savaime; prielaida kokybei atsirasti yra kiekybė.

Galima stengtis ir persistengti, bet varžybos vyks vangiai ir monotoniškai. O kuo daugiau įvairaus lygio kendokų, kuo įvairesni klubai – tuo spalvingesnių kovų galima tikėtis. Tačiau varžybose su daug dalyvių yra minusas: žiūrovui reikia daug kantrybės ir net užsispyrimo, kad  fiziškai išsėdėti visas kovas nuo pradžios iki galo. Bet yra viena išeitis, kuria gali pasinaudoti kiekvienas, nepriklausomai nuo savo patirties kendo srityje – ateiti tiesiog į finalines kovas, kur „pelai jau būna atvėtyti nuo grūdų“ ir kendo vyksta taip, kad net nieko neišmanatis stebėtojas instinktyviai pajaučia ore tvyrančią „kovos dvasią“.

Todėl nevargindamas savęs ir skaitytojo, kitoje apžvalgoje pateiksiu šio „Baltic cup“ trumpą finalinių kovų suvestinę. Tačiau prieš tai keli žodžiai apie turnyro dienotvarkę ir dalyvius.

Pagal renginio dienotvarkę atvykusiems buvo pasiūlyta registruotis (kiekvienas gavo identifikacinę kortelę ir nedidelį „paketą“ su maisto, sayonara party, apgyvendinimo kuponais, atminimo dovanėle – tenugui, o kai kuriuose buvo įdėtas ir kompaktiškas Gdynės žemėlapis. Bet kaip toje patarlėje – tam teko, o tam ne (žemėlapių kai kur ir nebuvo įdėta, bet juk ne dėl jų čia buvo važiuota…)

Vėliau sekė nedidelis prasijudinimas. Paprastai dalyviai „apsičiupinėja“ prieš varžybas, o veteranai nepersitempdami padaro draugiškų jigeiko seriją su senais pažįstamais. Vėliau – vakarienė ir autobusas iki nakvynės vietos, žinoma, tiems, kas ją rezervavo…

Kita diena turėjo prasidėti pusryčiais (tradiciškai – lenkiškos dešrelės, bandelė, sviestas, karštas gėrimas), tada autobusas, shinajų patikrinimas, teisėjų susirinkimas. Tuo metu kendokos apšilinėjo, ir su nedideliu pavėlavimu prasidėjo atidarymo ceremonija. Po to – kovos, pietūs, kendo ir iaido katų demonstravimas ir finalai. Nebuvo apsieita be „programos vinies“ – „pasaulis prieš Lenkiją“ kovų. Tada godo-geiko ir sayonara.

Paskutinę dieną – pusryčiai, autobusas ir seminaras (tiems, kam tai dar aktualu po sayonara party 🙂 )

Iš principo – ypatingai nieko naujo tiems, kam „Baltic‘as“ ne pirmiena..

Kokia turnyro statistika? Iš principo „Baltic cup“ nėra didelis, tačiau tai jau nebe „tarpklubinės varžybos“. Nors organizatoriai prieš kelias dienas  parašė pastabą, jog Baltic cup dalyviai atstovauja savo klubus, o ne nacionalines organizacijas, bet tarptautinis varžybų pobūdis neleidžia užmerkti akių faktui – klubai lieka klubais, bet kendokų minioje vis viena išskiriame vokiečius, lenkus, suomius, rusus, ukrainiečius, lietuvius… Būtent šios vėliavos puošė erdvią modernią salę. Tiesa, kuriozas: tarp jų plevėsavo dar ir D. Britanijos „Union Jack‘as“, tačiau neteko matyti nė vieno kendokos su BKA klubo zekkenu. Nebent mūsų Mindaugas, užsiregistravęs iš Londono, galėjo suklaidinti lenkų organizatorius, sudarinėjančius dalyvių sąrašus…

Iš viso turnyre pagal sąrašą turėjo dalyvauti virš šimto trisdešimties kendokų, neskaitant teisėjų ir savanorių-aptarnaujančio personalo. Tačiau šis skaičius, kaip paprastai būna, buvo pakoreguotas. Kai kas visai neatvyko, kai kas atvyko vietoj kitų žmonių. Mūsų atveju būta abiejų variantų. Galiausiai priešpaskutinę dieną prieš turnyrą nusistovėjo stabili padėtis: LKA klubų atstovų delegaciją sudarė

-M. Sakalauskas (Trijėga KenYuKai)

– M. Maciulevičius (Trijėga KenYuKai)

– V. Plaksijenko (Trijėga KenYuKai)

– E. Indra (Aikishuren dojo)

– E. Petrakovas (Aikishuren dojo)

– I. Rekus (Aikishuren dojo)

– A. Geglis (Lietuvos kariuomenės kendo klubas).

Gaila, kad sunegalavo pora jaunų ir energingų kendokų – būsimos mūsų viltys 🙂

Bet, kaip sakoma, kendo viltys anksčiau ar vėliau pildosi…

Negaliu būti vienšališkas ir nutylėti fakto, kad šiemetiniame „Baltic‘e“ dar turėjome „dvi Lietuvas“, jei taip galima pasakyti. Kaip tik šis faktas ypač šiais metais  tapo šiokiu tokiu galvos skausmu lenkų kolegoms. Bet apie tai vėliau…

D. Sutkus

Paskelbta

BALTIJOS TAURĖ (Baltic cup): kas naujo?

K.Ando (8 dan kyoshi)

Vakar  baigėsi Lenkijoje, Gdynės mieste vykęs kasmetinis “Baltijos taurės”

Lenkijos kendo sąjungos (EKF narė) ženklas

(Baltic cup) kendo turnyras, skirtas atminti prof. Kozo Ando (8 dan, kyoshi) – pirmąjį japonų meistrą, kuris suteikė pradinį impulsą kendo Lenkijoje.

Išties, nuo Kozo Ando pirmųjų pamokų iki šio turnyro Lenkijos žemėje  kendo daigelis prigijo ir tapo vešliu medžiu. Vaizdžiai tariant šis turnyras yra nemaža šio medžio šaka, be kurios jis prarastų esamą savo grožį.


Jau vienuoliktą kartą Lenkų kendo sąjungos (PZK) organizuojamas į EKF dienotvarkę įrašytas tarptautinis renginys sutraukia kendokas iš visos Lenkijos ir aplinkinių šalių. “Baltijos taurė” nėra komandinės rungtynės – kiekvienos šalies ir klubo atstovas čia mėgina asmeninę laimę ir patikrina savus varžybinius sugebėjimus individualiai. Todėl žodis “komanda” Baltic cup kontekste tinka tik tiek, kad leidžia paprasčiau apibrėžti čia atvažiavusią vienos šalies kendokų grupę ir joje tvyrančią tarpusavio palaikymo (skaityk: “komandinę”) dvasią.

Kaskart norisi pasižavėti PZK ir Gdynės kendo klubo pastangomis ir organizaciniais gebėjimais, o taip pat bendra Lenkijos sporto politika, skiriančia daug dėmesio fizinės kultūros, sporto (jų tarpe ir kovos menų) vystymui. To pasekmė – gera turnyrų organizacija, gausūs sponsoriai, puiki jų infrastruktūra. Šiemet kendokos buvo tikrai nustebinti, palyginę įprastą GOSIR komplekso salę ir naująją sporto ir renginių areną, kuri kontrastingai puikavosi tame pačiame sportiniame miestelyje. Naujoji salė  nepalyginamai geresnė tiek dydžiu, tiek architektūrine konstrukcija, tiek įranga.

Dar vienu  svarbesnių Baltic cup kokybės katalizatoriumi tapo faktas, jog šis turnyras yra generalinė jau kitų metų gegužę čia pat vyksiančio Europos kendo čempionato (EKC) bei EKF generalinės asamblėjos repeticija. Tai privertė lenkus pasitempti, juolab, kad Baltic cup‘e dalyvavo, teisėjavo, aplinką vertino EKF prezidentas p. A. Ducarme, sekretorius R. Bernaers, sekretorius J.P. Raick. Tai svarbi detalė, kuri, kaip matome ir tikimės, turės lemiamos reikšmės ne tik EKC.

P.S. Labai apgailestaučiau, jei kam ši pirmoji žinutė pasirodytų trumpa ir rezervuota. Tai suprantama, turint omenyje renginį, kuriame ketvirtus metus pamečiui dalyvauja jau, galima sakyti, ketvirtoji mūsų kendokų karta. Bet atkreipiant skaitytojo dėmesį – būtų keista, jei oficialusis LKA tinklapis rašytų, tarkim, „Vakaro žinių“ stiliumi. Taip būtų padarytas nuostolis tam kendo gerbėjui, kurį domina ne emocijos, o esminės detalės.

Be abejo, asmeninių ir tikrai spalvingų  įspūdžių kaip visad lauksime iš LKA klubų narių, kurie dalyvavo šių metų „Baltijos taurėje“.

O kol kas – iki greito tęsinio apie tai, kas buvo matomiausia Baltic cupe – shiai ir jų rezultatus.

D. Sutkus