Trečiasis Vilniaus TaiKai prasidės jau rytoj vakare.
Vakar jau baigėsi dalyvių registravimas. Šiemet renginyje, įskaitant sensėjus, dalyvaus jau netoli pusšimčio kendokų. Tenka apgailestauti, kad dalyvių galėtų būti šiek tiek daugiau. Deja, daugelis labai gerai visiems pažįstamų senbuvių šiuo metu užsienyje, tačiau galima tvirtinti, kad sentimentai pirmiesiems „Vilniaus TaiKai“ nėra išblėsę.
Taip pat didėja ir klubų skaičius: šiemet prie „Trijėga KenYuKai“, VU kendo klubo ir „AikiShuren dojo“ prisideda ir Lietuvos kariuomenės kendo klubas bei Vilniaus kendo centras.
Šiandien baigti visi svarbesnieji organizaciniai darbai, kurių kaip visada atsiranda daugiau nei tikimasi. Sudaryti dalyvaujančių sąrašai (bendras, dalyvaujančių seminaruose, varžybose, atestacijose) . Susitarta su rėmėjais, suderinti svečių sutikimo, apgyvendinimo bei informacinio aprūpinimo klausimai. Čia labai prisidėjo savanoriai – kendokos ir ne kendokos.
Pasirengta varžyboms – sutvarkyta visa „popierinė“ dalis, parengti prizai. Belieka laukti vakaro – tuomet bus traukiami burtai dėl varžybų eiliškumo. Ypač įdomu, kaip susiklostys moterų rungtis, kuria prasidės III Lietuvos kendo čempionatas.
Rytoj nuo šešių valandų ryto į Vilnių jau atvyksta svečiai, kuriuos pasitikinėsime iki pat vėlyvos popietės. O vakare visi susitiksime karo akademijos salėje!
Kaip buvo minėta, dažno turnyro esmę dažnai perteikia finalinės jo kovos. Paskutinis varžybų pusvalandis – tai savotiškas „koncentratas“, iš kurio galima padaryti įdomių išvadų, prognozuoti galimus kitų varžybų pokyčius, o kartais net konstatuoti: „nauja žvaigždė sužibo!..“
Tad pabandykim panagrinėti šių metų „Baltic’o“ finalus.
Įdomu, kad lenkai šįkart suteikė finalams dramatiškų akcentų, kuriuos sukūrė muzikinis fonas, lydintis dalyvius į shiaijo. Nors, tiesą sakant, žiūrovų tarpe ir be jos tvyrojo laukimo įtampa.
Pirmoji dvikovininkų pora buvo Barylski (Gdynės kendo klubo „Bushido Gdynia“ instruktorius) ir iš Berlyno kendo klubo atvykęs Ulmer. Kaip buvo matyti iš azartiškų sirgalių raginimų, lenkas yra žinomas ir mėgstamas saviškių kendokų, bet deja, nei namų aplinka, nei raginimai nepadėjo: palyginti trumpa kova baigėsi tuo, kad vokietis pelnė men, o neilgai trukus taškas buvo užtvirtintas kote kirčiu. Ulmeris po pirmojo taško stengėsi „netempti laiko“, kaip kad įprasta pačioje varžybų pradžioje, nes finaluose tai buvo per daug rizikinga. Jis pasirinko „blitzkriegą“ 😉 .Tokia strategija pasiteisino, nes Barylskis yra „ilgai grojantis“ kovotojas, kuriam nuovargis nėra kliūtis: kovoje su kolega Bartczaku jis kovojo ilgai ir tik pratęsimo metu įkirto priešininkui men.
Įdomi buvo Herr‘o ir Jastak‘o (praeitų metų „Baltic cup“ ir šių metų „Toru Giga cup“ nugalėtojo) kova. Vokietis yra patyręs „jodanininkas“, aukštą stovėseną pavertęs savo neginčijamu pranašumu. Nors paprastai atrodo, kad iš jodan pozicijos lengva įkirsti men, bet panašu, kad tai labai gerai suprato ir lenkas 😀 . Jis buvo pasiruošęs vokiečio kontratakoms ir gerai manevruodamas netikėtai įkirto Herrui kote, tuo nutraukdamas turnyro „herrmanizaciją“ 😀
Kita kova buvo tarp Lipinski ir Dziugiel. Panašu, kad šie lenkai iki skausmo pažįsta vienas kito kendo, todėl dvikova, nors buvo dinamiška, baigėsi be rezultatų ir teko skelbti encho – pratęsimą. Mintis, kad vienas neatsargus judesys ir priešininko kirtis bus lemiamas, paskatino dvikovininkus kovoti labai įtemptai. Galiu klysti, bet rodos šitoje kovoje Dziugiel vos nebuvo išmuštas shinajus, kurį su žonglieriaus vikrumu jis vėl pagavo ore. Tačiau įspėjimas vis dėl to buvo skirtas. Pratęsimo metu Lipinskis pelnė tašką sėkmingu men kirčiu.
Pusfinaliuose susitiko šios poros: Barylski – Ulmer bei Jastak – Dziugiel. Ulmeris po pratęsimo laimėjo men kirčiu, o Jasztakas techniškai įkirto savo oponentui du kote. Taigi visų laukė finalinė Jastako ir Ulmerio kova, kurioje nugalėjo berlynietis. Jei lenkai nebus patenkinti antromis-trečiomis vietomis, ką gi – dvyliktasis „Baltic‘as“ , kuris netruks ateiti, bus dar įdomesnis. Bet labiausiai tikėtina, kad lenkai bandys atsirevanšuoti prieš vokiečius jau Europos kendo čempionate kitų metų gegužę…
Vakar baigėsi Lenkijoje, Gdynės mieste vykęs kasmetinis “Baltijos taurės”
Lenkijos kendo sąjungos (EKF narė) ženklas
(Baltic cup) kendo turnyras, skirtas atminti prof. Kozo Ando (8 dan, kyoshi) – pirmąjį japonų meistrą, kuris suteikė pradinį impulsą kendo Lenkijoje.
Išties, nuo Kozo Ando pirmųjų pamokų iki šio turnyro Lenkijos žemėje kendo daigelis prigijo ir tapo vešliu medžiu. Vaizdžiai tariant šis turnyras yra nemaža šio medžio šaka, be kurios jis prarastų esamą savo grožį.
Jau vienuoliktą kartą Lenkų kendo sąjungos (PZK) organizuojamas į EKF dienotvarkę įrašytas tarptautinis renginys sutraukia kendokas iš visos Lenkijos ir aplinkinių šalių. “Baltijos taurė” nėra komandinės rungtynės – kiekvienos šalies ir klubo atstovas čia mėgina asmeninę laimę ir patikrina savus varžybinius sugebėjimus individualiai. Todėl žodis “komanda” Baltic cup kontekste tinka tik tiek, kad leidžia paprasčiau apibrėžti čia atvažiavusią vienos šalies kendokų grupę ir joje tvyrančią tarpusavio palaikymo (skaityk: “komandinę”) dvasią.
Kaskart norisi pasižavėti PZK ir Gdynės kendo klubo pastangomis ir organizaciniais gebėjimais, o taip pat bendra Lenkijos sporto politika, skiriančia daug dėmesio fizinės kultūros, sporto (jų tarpe ir kovos menų) vystymui. To pasekmė – gera turnyrų organizacija, gausūs sponsoriai, puiki jų infrastruktūra. Šiemet kendokos buvo tikrai nustebinti, palyginę įprastą GOSIR komplekso salę ir naująją sporto ir renginių areną, kuri kontrastingai puikavosi tame pačiame sportiniame miestelyje. Naujoji salė nepalyginamai geresnė tiek dydžiu, tiek architektūrine konstrukcija, tiek įranga.
Dar vienu svarbesnių Baltic cup kokybės katalizatoriumi tapo faktas, jog šis turnyras yra generalinė jau kitų metų gegužę čia pat vyksiančio Europos kendo čempionato (EKC) bei EKF generalinės asamblėjos repeticija. Tai privertė lenkus pasitempti, juolab, kad Baltic cup‘e dalyvavo, teisėjavo, aplinką vertino EKF prezidentas p. A. Ducarme, sekretorius R. Bernaers, sekretorius J.P. Raick. Tai svarbi detalė, kuri, kaip matome ir tikimės, turės lemiamos reikšmės ne tik EKC.
P.S. Labai apgailestaučiau, jei kam ši pirmoji žinutė pasirodytų trumpa ir rezervuota. Tai suprantama, turint omenyje renginį, kuriame ketvirtus metus pamečiui dalyvauja jau, galima sakyti, ketvirtoji mūsų kendokų karta. Bet atkreipiant skaitytojo dėmesį – būtų keista, jei oficialusis LKA tinklapis rašytų, tarkim, „Vakaro žinių“ stiliumi. Taip būtų padarytas nuostolis tam kendo gerbėjui, kurį domina ne emocijos, o esminės detalės.
Be abejo, asmeninių ir tikrai spalvingų įspūdžių kaip visad lauksime iš LKA klubų narių, kurie dalyvavo šių metų „Baltijos taurėje“.
O kol kas – iki greito tęsinio apie tai, kas buvo matomiausia Baltic cupe – shiai ir jų rezultatus.
Trečiasis Vilniaus TaiKai prasidės jau rytoj vakare.
