Lietuvos kendo asociacija
Rugsėjo 17 dieną, Vilniuje, įvyko sezono atidarymo treniruotė, kurioje dalyvavo keturių Lietuvos kendo klubų nariai. Stipri sezono pradžia ir proga pasitreniruoti kartu – neabejotinas impulsas ateinančiam sezonui.
Visą šią savaitę Lietuvoje vieši 2022 metų Europos kendo vicečempionas lietuvis, atstovaujantis Jungtinę Karalystę, Konradas Rūkas. Lietuvis sutiko pasidalinti savo patirtimi kendo treniruočių salėje su LKA nariais.
Antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį sostinės kendo klubuose svečias ne tik pasakos kovos meno subtilybes, bet ir dalinsis varžybinių situacijų įžvalgomis – teoriją iš karto leis išbandyti praktikoje. Na o kiekvienos treniruotės pabaigoje labai reta galimybė kovoti su šių metų Europos kendo vicečempionu Konradu Rūku.
Pirminis impulsas buvo disciplinos egzotiškumas, noras pabandyti kažką „kitokio“. Ypač stiprų motyvacinį postūmį suteikė vienam iaido forume perskaityta frazė, kad iaido – tai meditacija judant. Galbūt dėl šios minties galima ginčytis, bet tam tikra tiesa joje užfiksuota. Meditacija – nes privalai labai gerai jausti situaciją, savo kūną, naudoti ir vaizduotę ir kartu reikia nesąmoningumo, „atsijungimo“ nuo smulkmeniško mąstymo apie tai, ar aš čia dabar viską teisingai darau.
Iaido, kaip ir kendo, pradėjau 2006 m. Deja, po kelių metų nustojau treniruotis iaido, ir likau tik su kendo. Taip stengiausi sutaupyti laiko, kurio labai daug treniruotės atimdavo. Vėliau iaido treniruotes atnaujinau. Sunkumai tokie, kad iaido yra menas, kuriame tobulėjimo ar tobulumo pavyzdžiai sunkiai plika akim matomi, daug jame „nežinomų nežinomųjų“. Pavyzdžiui kendo dvikovoje net ir pradedanti akis gali pastebėti talentą, stiprų kovotoją. Iaido – ne taip. Tik kai suvoki ir pripažįsti savo klaidas, trūkumus, pradedi keistis. Bėda ta, kad klaidų supratimas ateina lėtai, tam reikia laiko. Džiaugsmai tokie ir yra, kad staiga supranti kažką, arba mokytojo arba labiau patyrusio kolegos pastaba krenta į treniruočių išpurentą proto dirvą ir kažkas ima keistis.
Be kendo ir iaido mano laisvalaikis įprastinis – knygos, filmai, buities rūpesčiai.
Be iaido išgyventi būtų galima, bet gyventi nebūtų taip įdomu. Yra daug fizinio ir dvasinio tobulėjimo praktikų, ir iaido yra viena jų. Tai nebloga savidisciplinos priemonė, kai per daugybę suvaržymų, judesių tikslaus reglamentavimo žmogus atranda laisvę, kuri atsikleidžia per įsivaizduojamos kovos scenarijų ir savo paties santykio su kova supratimą. Šiam menui gyvenimo neužtenka, kaip ir kendo menui, bet tuo jie ir įdomūs.