Briuselis > Vilnius

…ES sostinė atvykusius lietuvių kendokas pasitiko minkštu, beveik lapkritišku oru, o išvykstant dėl sniego čia prasidėjo vos ne nacionalinė katastrofa. Dėl transporto sutrikimų ir skrydžių grafiko kaitaliojimų kelis kartus kilo mintis, kad Kalėdas gali tekti sutikti čia pat Briuselyje, paįvairinant įspūdžius vietiniuose kendo klubuose, juo labiau, kad mes čia jau kaip ir pažįstami 🙂

Tačiau namuose, kaip žinia,  geriausia! Galiausiai vakar visa grupė iš Lietuvos po dvylikos valandų kelio metro, traukiniu, lėktuvu ir mikroautobusu sėkmingai grįžo į tėviškę 🙂

Visos Belgijos kendo federacijos (ABKF) žiemos seminaras ir Nakakuros taurės varžybos, kuriuose dalyvavo didelis būrys japonų sensėjų ir jų studentų, o taip pat didelis būrys kendokų iš daugelio kitų šalių, baigėsi. Bet!  Įspūdžiai tampa asmeniniu dalyvių turtu, o gauta metodinė ir varžybinė patirtis, tikėkimės, turės naudos visiems mūsų bendruomenės nariams.

Kaip sekėsi seminare ir varžybose? Kokia buvo savijauta? Kokių minčių kilo stebint kitus ir kuo pavyko nustebinti save? Ko gero apie tai netrukus papasakos patys dalyviai. Kendo grūdina charakterį  salėje, bet šis užsigrūdinimas užtvirtinamas kelionėse.

O kol kas džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus sugrįžusius namo. Laukia šventės ir užsiėmimai 😀

D. Sutkus

Masatake Sumi (II) – įspūdis ir pamokos

Neperseniausiai mūsų puslapyje galėjote rasti žinutę apie M. Sumi sensėjaus seminarą Kodokan kendo klube Anglijoje. Tai buvo ir sunkus darbas, ir tuo pačiu – šventė visiems susirinkusiems čia kendokoms, atvykusiems pasimokyti iš vieno žinomiausių kendo pedagogų. Tikimės, trumpas tekstas, rašytas Lietuvos kendo asociacijos  prezidento G. Ruko, perteiks ir bendrą seminaro įspūdį, ir duos žinių visiems susidomėjusiems.

Iš kairės į dešinę: M. Sumi senėjus; K. Rukas; G. Rukas

…Kas toks Masatake Sumi sensei?.. Nuo ko pradėti?

Gal nuo legendinio Sasaburo Takano, be kurio kendo nebūtų toks, koks yra?  Ar jo mokinio  9 dano hanshi Taniguchi Yasunori , bet geriau apie pastarojo  mokinį,  paprasčiausiai – Sumi-sensei.  O kai mano praktikuojamame kendo kas nors įžvelgs sensėjaus Sumi  stiliaus elementus, gal tuomet nedrąsiai galėsiu save vadinti jo mokiniu, bet kol kas tai tik penktasis  mano seminaras su mokytoju. Beje jis pasirašė mano trečio dano diplomą – manjo .

Treniruotės vyko nuo 7 ryto ir baigdavosi 21.30 vakare. Ir kiekviena akimirka buvo pamoka, bet norėčiau trumpai pateikti Jūsų dėmesiui, kas buvo pabrėžiama vėl ir vėl.

1.       Nėra  labiau svarbių ar mažiau svarbių aspektų. Viskas tolygiai svarbu: Kihon suburi, motodachi geiko , kirikaeshi, kata… Vienu žodžiu – viskas. Todėl treniruotėse smulkmenų nėra.

2.       Išmokus kendo bazę ( formą), turi prasidėti jos užpildymas mentaliniu ir moraliniu turiniu ( viskas atliekama 100%)

3.        Darbas poroje: būtinai turi būti abipusis kontaktas, noras įžvelgti priešininką (ką mąsto ,  ką ketins daryti, ką jaučia ir tt.)

4.       Net dirbant  individualiai turi būti įsivaizduojamas oponentas.

5.       Kirčio veiksmas turi atspindėti pačio žodžio reikšmę. Tai ne prilietimas, taukštelėjimas, ‘duriamai slenkamas’ smūgis , bet kirtis, atliekamas pečių juosta.

6.       Tenouchi  turi buti natūralus atpalaiduotų rankų, kirčio trajektorijos, riešo ir kardo svorio rezultatas.

7.       Kirčio metu patartina, kad kertamosios kairės rankos kumštis būtų virš taikinio.

8.       Kirsti pradeda kairioji ranka, o baigia abi vienoda jėga.

9.       Kirčio stiprumą apsprendžia ne fizinė, bet vidinė jega, kurios sprogstamoji išraiska yra kiai

10.   Kirčiui atlikti reikia drąsos  ir ataka turi įvykti „pavojaus zonoje“ kensaki ir nakyui sąlytyje.

11.   Darydamas kendo turi buti sąžiningas pats sau ir mylėti tai ką darai..

Shomen'as: seminaras sutraukė ne tik Britų kendo asociacijos narius

TORU GIGA CUP. Istorija ir pavyzdys

Rytoj Prahoje pasideda Toru Giga cup. Renginys, kurį savo dėmesiu pagerbia aukštus kendo danus turintys meistrai, sutraukia nemažą kiekį kendokų, čia galinčių ne tik pakovoti tarpusavyje, bet ir pasidalinti savo žiniomis seminaruose bei atestuotis.

Skaitytojo dėmesiui pateikiama šio renginio istorija – tai nedidelis, tačiau labai tipiškas kendo vystymosi Rytų Europoje epizodas.

Čekija visada garsėjo savo liberalumu, kurio nepavyko užgniaužti net prijungiant ją prie buvusiojo sovietinio „Rytų bloko“. Nors pirmieji kendo daigai Čekijoje pradėjo dygti daugiau nei dešimtmečiu nei Lenkijoje, 1988 metais čekai jau turėjo poros metų kendo įdirbį. Tais metais Japonijos ambasados darbuotojas p. Toru Giga, kurį galima laikyti pirmuoju japonų sensėjumi, dėsčiusiu kendo Čekijoje, turėjo išvykti atgal į savo šalį. Prieš išvažiavimą jo pastangų dėka Prahoje buvo surengtos pirmosios kendo varžybos. Jos įvyko tų metų rugpjūtį.

Kitais metais buvo manoma surengti jau tarptautines varžybas. Čekai, ilgokai buvę izoliuoti, norėjo užmegzti glaudesnius kontaktus su kitais kendokomis. I Prahos Kendo taurės turnyras įvyko  1989 m. lapkritį ir turėjo didelį pasisekimą. Susilaukta dėmesio iš Japonijos ambasadoriaus Čekijoje. Prie dalyvavimo ir organizavimo prisidėjo daugelis kendokų, ypač  W. Demski iš Vokietijos.  Čekai tapo „matomi“ kolegoms užsienyje.

Kituose pamečiui vyksiuose turnyruose dalyvavo sensėjai iš Visos Japonijos kendo federacijos (AKF/ZNKR) T. Sadafumi, I. Saburo, K. Katsumi. Galiausiai Čekija tapo laisva valstybe ir Prahoje vykstantys kendo turnyrai gavo galimybę tapti tikrai „atvirais“. Deja, sudėtingi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai kurį laiką sustabdė tarptautinių renginių tęstinumą. Tačiau 1995 metais varžybos buvo atnaujintos.

Nuo 1998 metų Čekijos kendokos susivienijo. Čekijos kendo federacijos prioritetiniu siekiu tapo būtent tarptautinėsvaržybos. Palaipsniui kovotojų skaičius augo, ir į Prahą pasivaržyti kasmet atvykdavo maždaug po šimtą kendokų.  1999 metais Prahoje varžėsi penkių šalių kendokos.  2001 m. šalių skaičius išaugo iki šešių.

2002 metais kendo gerbėjus pasiekė skaudi žinia apie T. Giga mirtį. Pirmojo čekų kendo mokytojo garbei  renginys buvo pervadintas. 2003 metais Prahoje vyko Toru Giga Prahos kendo taurės varžybos ir seminaras, kurį vedė  p. Demski.

Renginio mastai pradėjo augti. Daugėjo dalyvių, pastoviais svečiais tapo žinomi sensėjai, tokie kaip R. Kamemoto, H. Ozawa.

Prie varžybų prisidėjo ir Čekijos kendo rinktinės treneris, lietuviams taip pat pažįstamas p. Jorg Potrafki iš Vokietijos.

Pagaliau 2008 m. seminarą Prahoje pirmą kartą pravedė  aštuntojo dano meistras – Shigeki Yamanaka (hanshi), buvo pravestos atestacijos iki trečiojo dano.  2009 metais į Toru Giga cup atvyko 15 šalių (taip pat ir Lietuvos kendo asociacijos) kendokos. Sensėjus Ozawa vadovavo seminarui ir egaminacijoms, kuriuose sėkmingai pasirodė ir M. Pravilonis R. Vėžytė, išlaikę pirmus danus, taip pat M. Maciulevičius ir K. Belazaras, apsigynę antrus danus. Lietuvių tarpe kaip dalyvės puikiai pasirodė ir S. Breslavskytė bei G. Zavališinaitė.

Toru Giga cup 2009. Kairėje - Lietuvos kendo asociacijos delegacija.

Mes turime būti dėkingi kolegoms iš Čekijos ne tik už gerai suorganizuotą renginį ar galimybę atestuotis. Pasikartosiu: Toru Giga cup istorija gali būti tipiniu kendo evoliucijos pavyzdžiu.

Kendo Lietuvoje jau skaičiuoja savo penkmetį. Ir, kaip matome iš kitų kaimyninių šalių patirties, pokyčiai per tiek laiko gali būti nedideli. Tačiau kryptingai dirbant, kendo vystymasis su laiku gali labai progresuoti ir kiekybiškai, ir kokybiškai.
D. Sutkus