Briuselis > Vilnius

…ES sostinė atvykusius lietuvių kendokas pasitiko minkštu, beveik lapkritišku oru, o išvykstant dėl sniego čia prasidėjo vos ne nacionalinė katastrofa. Dėl transporto sutrikimų ir skrydžių grafiko kaitaliojimų kelis kartus kilo mintis, kad Kalėdas gali tekti sutikti čia pat Briuselyje, paįvairinant įspūdžius vietiniuose kendo klubuose, juo labiau, kad mes čia jau kaip ir pažįstami 🙂

Tačiau namuose, kaip žinia,  geriausia! Galiausiai vakar visa grupė iš Lietuvos po dvylikos valandų kelio metro, traukiniu, lėktuvu ir mikroautobusu sėkmingai grįžo į tėviškę 🙂

Visos Belgijos kendo federacijos (ABKF) žiemos seminaras ir Nakakuros taurės varžybos, kuriuose dalyvavo didelis būrys japonų sensėjų ir jų studentų, o taip pat didelis būrys kendokų iš daugelio kitų šalių, baigėsi. Bet!  Įspūdžiai tampa asmeniniu dalyvių turtu, o gauta metodinė ir varžybinė patirtis, tikėkimės, turės naudos visiems mūsų bendruomenės nariams.

Kaip sekėsi seminare ir varžybose? Kokia buvo savijauta? Kokių minčių kilo stebint kitus ir kuo pavyko nustebinti save? Ko gero apie tai netrukus papasakos patys dalyviai. Kendo grūdina charakterį  salėje, bet šis užsigrūdinimas užtvirtinamas kelionėse.

O kol kas džiaugiuosi galėdamas pasveikinti visus sugrįžusius namo. Laukia šventės ir užsiėmimai 😀

D. Sutkus

Mumeishi 3’s. Trumpa apžvalga

Mumeishi turnyras tradiciškai prasidėjo moterų individualiomis varžybomis.  Kovos vyko trijose aikštelėse (shiaijo). Apie savo įsimintinas kovas  pasakoja pati Viktorija:

„Kovojau poole C. Pirma kova su Jenni Wilding, laimejau men/men, antra kova su Eleonora Bryant, laimejau men/men , trecia kova su Eri Fujioka laimejau men/men .“ Kaip kartais būna, adrenalinas daro savo, ir paskutinės kovos rezultatą  patikslino kiti kovą stebėję dalyviai, nes pati Viktorija nebuvo tikra, ar iš tikro ji pati negavo kirčio nuo savo priešininkės. Iš tikrųjų, kovą Viktorija išlošė „švariai“ dviem men kirčiais.

„Ketvirtą kovą kovojo su Sugiyama, ji laimėjo vienu kote. As iškritau, toliau jau buvo finalai –  daug kam žinomos savo greičiu ir ryžtu Sugiyama vs. Stolarz, , Sugiyama laimejo men kirčiu.“

Taigi prizinė pirmoji vieta teko Sugiyamai, antra – Stolarz, trečioji – Viktorijai, kovojusiai po „Trijėga KenYuKai“ vėliava zekkenu.

Turint omenyje, kad varžybose dalyvavo 38 moterys kendokos ( po dvi poole), ši pergalė išties įspūdinga.

Po trumpos pertraukėlės prasidejo pagrindinės komandinės trejukių varžybos. Komandos formuojamos iš dan ir kyu laipsnius turinčių asmenų. Paprastai atsiranda kendokų be komandos, kurie mielai prisijungia prie nesukomplektuotos komandos kaip „legionieriai“, ją papildydami iki trejukės. Ne išimtis buvo ir šie metai. Iš Lietuvos atstovų ir „legionierių“ buvo sudarytos dvi komandos:
Trijega A (Karen Lee (UCL) , Mykolas ir Mindaugas ) ,  Kovoti „A komandai“ 🙂 sekėsi labai neblogai:
– Trijega vs Southampton , laimejo
– Trijega vs Imperial College Ladies (tris azjietes merginos ;D )  , laimejo
– Trijega vs Thailand (cia jie taip pasivadino, o tikras pavadinimas klubo niekas nepamena 🙂 )  , pralaimejo.
Trijega B (Alex Ellis (Kento kendo klubas) , Viktorija ir Gerardas ). „Trijega B“ kovojo:
– Trijega vs. Glasgow (B) , laimėti nepavyko.
Tikimės, kad greit visus norinčius pasieks ir gyvesni įspūdžiai bei vaizdo medžiaga. Kaip pranešė iš Londono Viktorija, „video turim visi prifilmave, is komandiniu ir moterų varžybų , tačiau viskas skirtinguose telefonuose, taigi kai susirinksiu i viena vieta butinai papostinsiu i youtube. 🙂 „ Kol kas ji trumpam pasiliks Londone ir aplankys kelis kendo klubus, į kuriuos ją po varžybų pakvietė kolegos.
Vietoj reziumė:
Šių metų Mumeishi varžybos su kaupu pateisino lūkesčius ir atpirko laimėtojams jų išlietą prakaitą 🙂 Nėra reikalo net abejoti, kad jei į varžybas būtų radę galimybių atvykti daugiau jaunų LKA kendokų, galbūt kai kurie iš jų taip pat būtų stipriai pasižymėję. Tai ne spėliojimas, o prielaida, paremta III Lietuvos kendo čempionato įvertinimu. O tai, kad aukšto lygio tarptautinėse varžybose lietuvius pradeda pastebėti, įvertinti ir pažinti kendokos su nemaža patirtimi, daro garbę mums visiems.
D. Sutkus

„BALTIC CUP“ 2010. Skaičiai, eiga, dalyviai.

Kokias varžybas stebėti įdomu? Paprastai varžybų įdomumą apsprendžia sena tiesa: kokybė neatsiranda savaime; prielaida kokybei atsirasti yra kiekybė.

Galima stengtis ir persistengti, bet varžybos vyks vangiai ir monotoniškai. O kuo daugiau įvairaus lygio kendokų, kuo įvairesni klubai – tuo spalvingesnių kovų galima tikėtis. Tačiau varžybose su daug dalyvių yra minusas: žiūrovui reikia daug kantrybės ir net užsispyrimo, kad  fiziškai išsėdėti visas kovas nuo pradžios iki galo. Bet yra viena išeitis, kuria gali pasinaudoti kiekvienas, nepriklausomai nuo savo patirties kendo srityje – ateiti tiesiog į finalines kovas, kur „pelai jau būna atvėtyti nuo grūdų“ ir kendo vyksta taip, kad net nieko neišmanatis stebėtojas instinktyviai pajaučia ore tvyrančią „kovos dvasią“.

Todėl nevargindamas savęs ir skaitytojo, kitoje apžvalgoje pateiksiu šio „Baltic cup“ trumpą finalinių kovų suvestinę. Tačiau prieš tai keli žodžiai apie turnyro dienotvarkę ir dalyvius.

Pagal renginio dienotvarkę atvykusiems buvo pasiūlyta registruotis (kiekvienas gavo identifikacinę kortelę ir nedidelį „paketą“ su maisto, sayonara party, apgyvendinimo kuponais, atminimo dovanėle – tenugui, o kai kuriuose buvo įdėtas ir kompaktiškas Gdynės žemėlapis. Bet kaip toje patarlėje – tam teko, o tam ne (žemėlapių kai kur ir nebuvo įdėta, bet juk ne dėl jų čia buvo važiuota…)

Vėliau sekė nedidelis prasijudinimas. Paprastai dalyviai „apsičiupinėja“ prieš varžybas, o veteranai nepersitempdami padaro draugiškų jigeiko seriją su senais pažįstamais. Vėliau – vakarienė ir autobusas iki nakvynės vietos, žinoma, tiems, kas ją rezervavo…

Kita diena turėjo prasidėti pusryčiais (tradiciškai – lenkiškos dešrelės, bandelė, sviestas, karštas gėrimas), tada autobusas, shinajų patikrinimas, teisėjų susirinkimas. Tuo metu kendokos apšilinėjo, ir su nedideliu pavėlavimu prasidėjo atidarymo ceremonija. Po to – kovos, pietūs, kendo ir iaido katų demonstravimas ir finalai. Nebuvo apsieita be „programos vinies“ – „pasaulis prieš Lenkiją“ kovų. Tada godo-geiko ir sayonara.

Paskutinę dieną – pusryčiai, autobusas ir seminaras (tiems, kam tai dar aktualu po sayonara party 🙂 )

Iš principo – ypatingai nieko naujo tiems, kam „Baltic‘as“ ne pirmiena..

Kokia turnyro statistika? Iš principo „Baltic cup“ nėra didelis, tačiau tai jau nebe „tarpklubinės varžybos“. Nors organizatoriai prieš kelias dienas  parašė pastabą, jog Baltic cup dalyviai atstovauja savo klubus, o ne nacionalines organizacijas, bet tarptautinis varžybų pobūdis neleidžia užmerkti akių faktui – klubai lieka klubais, bet kendokų minioje vis viena išskiriame vokiečius, lenkus, suomius, rusus, ukrainiečius, lietuvius… Būtent šios vėliavos puošė erdvią modernią salę. Tiesa, kuriozas: tarp jų plevėsavo dar ir D. Britanijos „Union Jack‘as“, tačiau neteko matyti nė vieno kendokos su BKA klubo zekkenu. Nebent mūsų Mindaugas, užsiregistravęs iš Londono, galėjo suklaidinti lenkų organizatorius, sudarinėjančius dalyvių sąrašus…

Iš viso turnyre pagal sąrašą turėjo dalyvauti virš šimto trisdešimties kendokų, neskaitant teisėjų ir savanorių-aptarnaujančio personalo. Tačiau šis skaičius, kaip paprastai būna, buvo pakoreguotas. Kai kas visai neatvyko, kai kas atvyko vietoj kitų žmonių. Mūsų atveju būta abiejų variantų. Galiausiai priešpaskutinę dieną prieš turnyrą nusistovėjo stabili padėtis: LKA klubų atstovų delegaciją sudarė

-M. Sakalauskas (Trijėga KenYuKai)

– M. Maciulevičius (Trijėga KenYuKai)

– V. Plaksijenko (Trijėga KenYuKai)

– E. Indra (Aikishuren dojo)

– E. Petrakovas (Aikishuren dojo)

– I. Rekus (Aikishuren dojo)

– A. Geglis (Lietuvos kariuomenės kendo klubas).

Gaila, kad sunegalavo pora jaunų ir energingų kendokų – būsimos mūsų viltys 🙂

Bet, kaip sakoma, kendo viltys anksčiau ar vėliau pildosi…

Negaliu būti vienšališkas ir nutylėti fakto, kad šiemetiniame „Baltic‘e“ dar turėjome „dvi Lietuvas“, jei taip galima pasakyti. Kaip tik šis faktas ypač šiais metais  tapo šiokiu tokiu galvos skausmu lenkų kolegoms. Bet apie tai vėliau…

D. Sutkus