Pirminis impulsas buvo disciplinos egzotiškumas, noras pabandyti kažką „kitokio“. Ypač stiprų motyvacinį postūmį suteikė vienam iaido forume perskaityta frazė, kad iaido – tai meditacija judant. Galbūt dėl šios minties galima ginčytis, bet tam tikra tiesa joje užfiksuota. Meditacija – nes privalai labai gerai jausti situaciją, savo kūną, naudoti ir vaizduotę ir kartu reikia nesąmoningumo, „atsijungimo“ nuo smulkmeniško mąstymo apie tai, ar aš čia dabar viską teisingai darau.
Iaido, kaip ir kendo, pradėjau 2006 m. Deja, po kelių metų nustojau treniruotis iaido, ir likau tik su kendo. Taip stengiausi sutaupyti laiko, kurio labai daug treniruotės atimdavo. Vėliau iaido treniruotes atnaujinau. Sunkumai tokie, kad iaido yra menas, kuriame tobulėjimo ar tobulumo pavyzdžiai sunkiai plika akim matomi, daug jame „nežinomų nežinomųjų“. Pavyzdžiui kendo dvikovoje net ir pradedanti akis gali pastebėti talentą, stiprų kovotoją. Iaido – ne taip. Tik kai suvoki ir pripažįsti savo klaidas, trūkumus, pradedi keistis. Bėda ta, kad klaidų supratimas ateina lėtai, tam reikia laiko. Džiaugsmai tokie ir yra, kad staiga supranti kažką, arba mokytojo arba labiau patyrusio kolegos pastaba krenta į treniruočių išpurentą proto dirvą ir kažkas ima keistis.
Be kendo ir iaido mano laisvalaikis įprastinis – knygos, filmai, buities rūpesčiai.
Be iaido išgyventi būtų galima, bet gyventi nebūtų taip įdomu. Yra daug fizinio ir dvasinio tobulėjimo praktikų, ir iaido yra viena jų. Tai nebloga savidisciplinos priemonė, kai per daugybę suvaržymų, judesių tikslaus reglamentavimo žmogus atranda laisvę, kuri atsikleidžia per įsivaizduojamos kovos scenarijų ir savo paties santykio su kova supratimą. Šiam menui gyvenimo neužtenka, kaip ir kendo menui, bet tuo jie ir įdomūs.
2022 m. rugpjūčio 19-21 d. Druskininkuose vyko kasmetinis kendo ir iaido seminaras, vadovaujamas sensėjaus E. Gomez (kendo ir iaido 7 dan, kyoshi). Šis seminaras yra 7-asis tarptautinis seminaras, kurį veda E. Gomez, tačiau seminaro ištakos ankstyvesnės, pirmą kartą jis buvo surengtas dar 2008 m. (tik kendo praktika), jame dalyvavo daugiausiai Lietuvos kendokos, dalis kurių liko ištikimi seminarui ir atvyksta ligi šiol (pvz. M. Maciulevičius).
Seminaras turi savo tradicinę lokaciją, stilių ir bendruomenę. Treniruotės vyksta Druskininkų Atgimimo mokykloje, sayonara vakarėlio vieta – kavinė „Širdelė“. Pastaruosius kelis metus seminaras užbaigiamas iaido egzaminų laikymu. Seminaro stilių apibendrinčiau kaip i shin den shin („iš širdies į širdį“), tai yra kooperatyvus, geranoriškas požiūris, pastanga ištraukti iš partnerio ir iš savęs visa, kas geriausia, kartu išlaikant pozityvų nusistatymą.
Tai nėra lengva, nes visi juk pirmiausia nori laimėti – bet kartu nepamirštame (į)vertinti/analizuoti ir priešininko atliktų sėkmingų kirčių, tai irgi yra mokymosi būdas. Pagrindinis principas per kihon – padėti partneriui realizuoti save, ne „nusodinti“, o sukurti tobulas sąlygas pačiai intensyviausiai jo/jos technikai/manevrui.
Nusistovėjo ir seminaro data – dažniausiai tai savaitgalis rugpjūčio antroje pusėje. Galiausiai, seminaro bendruomenę sudaro Lietuvos kendo klubų (Lietuvos kariuomenės kendo klubas, Geležinio vilko kendo klubas, Vilniaus kendo centras, Kyumeikan Kaunas ir Vilnius, Vilniaus Universiteto kendo klubas, pirmąkart dalyvavo ir Klaipėdos kendo klubas) vadovai/atstovai ir Briuselio Butokukan klubo atstovai. Šiemet prie iaido treniruočių pirmąkart prisijungė ir svečias iš Latvijos. Iaido užsiėmimuose pirmąkart treniravosi Lietuvos rinktinė ir buvo surengtos parodomosios varžybos.
Kalbant apie turinį, šiemet po intensyvios šeštadienio rytmečio treniruotės, kurią užbaigė ilga serija mawari geiko saulės prikaitintoje salėje, popietę net 2 valandas sensėjus skyrė katoms. Pradedant nuo Bokuto Ni Yoru Kendo Kihon Waza Keiko Ho katų ir baigiant įprastinėmis kendo katomis. Galbūt dažnai į katas kendo praktikoje žvelgiame kaip į antraeilę praktiką kihon ir džigeiko atžvilgiu, bet jos juk yra jungiamoji grandis su kardo menu, švelnus priminimas, kad šinajus „yra“ kardas, kad kertame, ne trenkiame.
Šio seminaro bendra tema ir buvo – siekis atkurti kardo diktuojamą kovos „ekonomiškumą“. Sensėjus nurodė, kad visuose minutės ilgio džigeiko stengtumėmės atlikti tik 4-5 veiksmus (per abu kovotojus). Vargu, ar bent kas įvykdė šį taupumo prisakymą, nes nepažįstamų kovos partnerių seme ir noras realizuotis kėlė neatremiamas pagundas bandyti atlikti ir daugiau kirčių. Tačiau pats taupumo, paruošimo, paieškos, konstravimo principas buvo įsisąmonintas ir, manau, dar atras pritaikymą mūsų praktikose ateityje.
Seminaro naujovė šį kartą – kendo ir iaido praktikų išskyrimas į atskiras dienas. Taip padaryta atsižvelgiant į dalyvių prašymus ir atrodo, kad šis tvarkaraštis pasiteisino. Nors sensėjui labai svarbus abiejų menų bendrystės atskleidimas, bet tą jų bendrystę manau jam pavyko atskleisti aiškinant kendo praktikas per iaido ir atvirkščiai. Būtent čia ir pasitarnauja kendo katos.
Seminarą užbaigė iaido egzaminai ir juos išlaikiusiems iaidokoms LKA Prezidentas R. Žilaitis įteikė sertifikatus. Užbaigę seminarą sutarėme, kad būtina susitikti ir kitąmet.
Dar kartą norėtųsi padėkoti LKA prezidentui R. Žilaičiui, bendraorganizatoriui A. Motiejūnui (Lietuvos kariuomenės kendo klubas), Geležinio vilko kendo klubo vadovui M. Maciulevičiui, Vilniaus kendo centro vadovui G. Amkoladze, Kyumeikan mokyklos atstovui R. Bagzevičiui, ištikimai seminaro dalyvei iš Vilniaus Univetsiteto kendo klubo E. Valaitytei ir visiems dalyviams iš Butokukan, įskaitant iaido 6 dan Guy Loncelle, kendo 5 dan Tom Wouters, 4 dan Pieter-Jan Decoster, 3 dan Maya Boujraf (Butokukan iždininkė) ir kt. Iki kito karto!
Autorius: Edgaras Platelis
Nuotraukų autorystė: Aurelijus Motiejūnas, Mykolas Maciulevičius, Mona Jančytė.
Natela Amkoladze nuo rugpjūčio mėnesio perima LKA renginių koordinatoriaus pareigas. Kendo seminarų, kvalifikacijos egzaminų bei Lietuvos čempionato organizavimas tik maža dalis veiklos kurią turės perimti nauja koordinatorė.
