Susipažinkime, Mykolas Maciulevičius, Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Lietuvos kendo nacionalinė rinktinė

Japonijos kultūra žavėjo nuo vaikystės. Noras pradėti lankyti Kendo kilo iš siekio susipažinti su japoniško kardo valdymo technika. Kendo privalumas yra tame, jog galime kovoti ir dalyvauti tarptautinėse varžybose. Kardas, šiuo atveju shinai naudojamas ne kaip žudymo įrankis, bet kaip mokymo ir savo charakterio tobulinimo priemonė.

Nuo 4 metų gyvenau Ispanijoje ir žaidžiau tenisą. Sulaukęs 13 – os, tvirtai nusprendžiau pradėti lankyti Kendo, tačiau vietoje kur gyvenau nebuvo klubo. 2006 metais grįžęs į Lietuvą, per atsitiktinai atradau kendo klubą sostinėje, kuriame iš karto pradėjau treniruotis. Pasižadėjau pats sau tapti geriausiu kovotoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse, todėl treniravausi kiekvieną dieną, septynis kartus per savaitę. Nuo to laiko nenustoju tikėti, kad sunkiu darbu ir tikėjimu galime pasiekti daug dalykų.

Pati pradžia buvo sunki, trūko treniruočių metodikos, daug interpretavome. Situacija pasikeitė, kai iš Anglijos kendo seminarus vesti atvykdavo Jeff Humm Sensei ( 7 kendo dan). Didelį įspūdį paliko pirmasis Europos kendo čempionatas Helsinkyje, kuriame pirmą kartą atstovavau Lietuvai kovodamas jaunių grupėje. Taip pat džiaugiuosi pasiekęs aukštą kvalifikacijos laipsnį – 5 kendo dan.

Šiuo metu dirbu užsienio kompanijoje kuri teikia logistikos sprendimus, na o kendo užima didžiausią laisvalaikio dalį. ‘

Tobulindamas savo kendo, kartu gerinu ir mano aplinkos aspektus bei stengiuosi siekti geriausių rezultatų įvairiuose srityse.

Susipažinkime, Mona Jančytė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Kendo pradėjau labai atsitiktinai, 2008 m. atvažiavusi atostogoms pas senelius į Druskininkus. Tuo metu mano giminaitis organizavo kendo seminarą ir pasiūlė prisijungti, aišku, su sportine apranga. Pakeliui į salę trumpai papasakojo apie samurajų luomą, kalbėjom apie knygas, kaip Miyamoto Musashi „Penkių žiedų knyga“, tad kilo idėja kario dvasiai ugdyti. Nepaisant panašių išankstinių nuostatų, labiausiai sužavėjo žmonės, jų laisvas bendravimas, entuziazmas, jie iš esmės ir paskatino mane pasilikti.

Šiuo kovos menu užsiimu jau 14 metų. Neturiu jokių ypatingų gabumų, kaip konceptualus mąstymas ar sportinis charakteris, tad labai vertinu savo mokytojus, kurie tam tikru laiku atliko didelį vaidmenį mano kelyje.

Kendo yra ir paprastas, ir kartu nepaprastas. Mano manymu, yra svarbi asmeninė patirtis bei komunikacija. Viskas su laiku susideda kaip tūkstantis detalių dėlionė, o supratimas dengiasi naujais sluoksniais. Svarbiausia yra mokėti girdėti, dalintis, rūpintis ir, augant atsakomybei, niekada nepasiduoti. O įveikti save ir rasti būdų įveikti priešininką yra nuostabi patirtis ir didžiausias džiaugsmas.

Esu architektė, planuoju daugiau dirbti kraštovaizdžio architektūros srityje. O be meilės architektūrai, gamtai ir kendo, lankau parodas, saviugdos stovyklas, mėgstu muziką ir pabūti vienai arba su artimaisiais. Tokiose pauzėse gimsta geriausios idėjos.

Man kendo yra asmeninė transformacija, augimas, savistaba bei kūno lavinimas, gyvenimo ritmas. Man šis kelias tapti geresniu atrodo aiškus ir teisingas.

Susipažinkime, Tomas Jablonskis, Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

LKA Nacionalinė rinktinė

Šiandien liko dešimt dienų iki Europos kendo čempionato, kuriame Lietuvos komanda turi visas galimybes siekti svarių pergalių. Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys Tomas Jablonskis pasakoja apie savo kelią į kendo pasaulį.

Šiuo kovos menu pradėjau užsiiminėti būdamas 17 metų. Intensyvias treniruotes turėjau laikinai sustabdyti kelionės į Angliją metu. Šioje šalyje mokiausi ir dirbau kartu. Grįžęs į Lietuvą vėl atnaujinau savo kendo praktikas su kaskart vis didesniu tempu.

Buvo nelengva pradėti iš naujo. Gerai prisimenu dažnas nuospaudas ant delnų, padų bei alinančias treniruotes. Turėjau didelį norą ir motyvaciją bei draugų palaikymą kuris neleido man sustoti, pasiduoti ir skatino eiti tolyn.

Gal padėjo ir tai, kad nuo mažens su pagaliais rankose ir savadarbiais kardas mes praleisdavome lauke didesnę laiko dalį. Po kiekvienos sudaužytos lempos, tėvai siūlydavo geriau eiti į sporto salę ir ten mosuoti….Taip ir atradau kendo Lietuvoje.

Esu įmonės direktorius, darbas atima nemažai laiko. Laisvalaikiu dažniausiai pasirenku ramias veiklas, tokias kaip laikas gamtoje su meškere rankose. Tai geras laikas nusiraminti bei sukaupti mintis.

Kendo – mano gyvenimo dalis. Šis kovos menas man padėjo susiimti ir kontroliuoti save sergant pirmo tipo cukriniu diabetu. Pagarba kitiems, išlikti ramiam stresinėse situacijose, ryžtas, bei pasitikėjimas savimi yra tai ko išmokė mane Kendo ir be galo už tai esu dėkingas.