Mano sutuoktinis, Edgaras Platelis, vos mums atvykus gyventi į Belgiją, pradėjo treniruotis iaido, paskui kendo, tada įtraukė ir du mūsų vaikus, tad buvo tik laiko klausimas, kada „prijungs“ ir mane. Kartą gimtadienio proga gavau dovanų hakamą ir medinį kardelį. Nuo tada jokių kitokių dovanų ir nebegaunu – tik iaito, šinajus, iaido bei kendo uniformas bei apsaugas:)
Bus jau septinti metai, kai iaito kapoju orą. Sunkiausia būna pertraukos, kai kitose sporto šakose susigriebiu traumų ir negaliu treniruotis taip, kaip norėčiau. Patinka, kai buvimas šalia japoniškos kultūros paveikia ir profesinę sritį, – vien dėl iaido ir kendo sutikau rašyti interaktyvią knygą apie Sugiharą (kilnieji.lt yra nemokama knyga nebūtinai paaugliams), tad dabar galiu apie šį legendinį japoną pasakoti ne tik lietuviams, bet ir jo tautiečiams. (Ar žinojote, kad Sugiharos žmona Jukiko kilusi iš labai senos samurajų giminės?)
Esu rašytoja, tad tikro laisvalaikio, kaip ir atostogų, beveik neturiu, nes galva nuolat gamina idėjas bei svarsto, kaip patirtis paversti literatūra. Mėgstu ilgus žygius pėsčiomis ir dviračiais, muziejus ir bažnyčias, gaminti maistą ir visus maitinti.
Iaido, kaip ir kendo, pirmiausia padeda susirasti draugų, kurių savo įprastoje aplinkoje niekaip nesutiktum. Be to, pripažinkime, tai vis dar gana egzotiška kovos menų šaka, tad galiu ja pasipuikuoti prieš žurnalistus (dėl darbo tenka su jais bendrauti), bei taip skleisti žinią apie šį meną ir mokslą.
Esu parašiusi keletą tekstų apie iaido ir iaidokas (kažkodėl aprašau tik pažįstamų merginų istorijas). Kaip žinia, iaido yra kova su nematomu priešininku, kuris yra tiksliai tavo ūgio, taigi, kauniesi su pačiu savimi, tai būdas kiekvienos treniruotės metu sukapoti savo puikybę bei kitas ydas. Iaido duoda drąsos ir pasitikėjimo.
Kaip kartais juokauju, – juk šis kovos menas iš tikro yra apie tai, kaip taisyklingai, greitai, taigi – be kuo mažiau priešo kančių… nukirsti tam priešui galvą. Tad net žodiniuose ginčuose su oponentais darausi tvirta ir neįbauginama, nes mano nematomas kardas – visada su manimi. Dar iaido moko kantrybės ir tikslumo, nes pusė centimetro į šoną – ir tu jau pralaimėjai.
Nuotraukos autorė: Daiva Kairevičiūtė