Paskelbta

Susipažinkime, Beatričė Šutaitė, jauniausia Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacijos nacionalinė rinktinė

2010 m. kendo pradėjau lankyti visiškai atsitiktinai. Tėvai ieškojo tokios sporto šakos broliui, kurioje būtų susikaupimas, minties koncentracija, bet kartu ir aktyviai praleistas laikas. Kai sužinojau, kad brolis eis sportuoti, susidomėjau ir aš. Pradžioje, daugiausiai laiko praleisdavome žaisdami judrius žaidimus, tokius kaip „japonišką kvadratą“. Vėliau, vis dažniau paimdavome kardą į rankas.

Kendo užsiėmimus lankau jau 12 metų. Pradėjau neturėdama keturių, o dabar neseniai suėjo 16 metų. Kai pradėjau lankyti treniruotes, buvo daug panašaus amžiaus vaikų, todėl buvo smagu bendrauti. Septynerių metų pirmą kartą dalyvavau varžybose užsienyje. Kai buvau maža treniruotėse sunkiausia buvo susikaupti ir daryti tuos pačius pratimus daugelį kartų, tačiau augant supratau, kad jie yra būtini.

Šiuo metu mokausi 9 klasėje Kaune. Laisvalaikiu mėgstu piešti įvairiomis technikomis, daryti rankdarbius ir žaisti kompiuterinius žaidimus, taip pat patinka skaityti. Esant geram orui su draugais mėgstu išeiti į gamtą.

Kendo nėra eilinė sporto šaka, ją lankydamas gali išsiugdyti pasitikėjimą savimi, fiziškai sustiprėti, išmokti susikaupti. Kartais net nepagalvojus kasdieniniame gyvenime kendo padeda komunikuoti su kitais, susikaupti tam tikrose situacijose ir išlikti santūriai. Kendo dėka galiu susipažinti su žmonėmis iš įvairių šaliu, susirasti draugų.

Paskelbta

Susipažinkime, Mykolas Maciulevičius, Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Lietuvos kendo nacionalinė rinktinė

Japonijos kultūra žavėjo nuo vaikystės. Noras pradėti lankyti Kendo kilo iš siekio susipažinti su japoniško kardo valdymo technika. Kendo privalumas yra tame, jog galime kovoti ir dalyvauti tarptautinėse varžybose. Kardas, šiuo atveju shinai naudojamas ne kaip žudymo įrankis, bet kaip mokymo ir savo charakterio tobulinimo priemonė.

Nuo 4 metų gyvenau Ispanijoje ir žaidžiau tenisą. Sulaukęs 13 – os, tvirtai nusprendžiau pradėti lankyti Kendo, tačiau vietoje kur gyvenau nebuvo klubo. 2006 metais grįžęs į Lietuvą, per atsitiktinai atradau kendo klubą sostinėje, kuriame iš karto pradėjau treniruotis. Pasižadėjau pats sau tapti geriausiu kovotoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse, todėl treniravausi kiekvieną dieną, septynis kartus per savaitę. Nuo to laiko nenustoju tikėti, kad sunkiu darbu ir tikėjimu galime pasiekti daug dalykų.

Pati pradžia buvo sunki, trūko treniruočių metodikos, daug interpretavome. Situacija pasikeitė, kai iš Anglijos kendo seminarus vesti atvykdavo Jeff Humm Sensei ( 7 kendo dan). Didelį įspūdį paliko pirmasis Europos kendo čempionatas Helsinkyje, kuriame pirmą kartą atstovavau Lietuvai kovodamas jaunių grupėje. Taip pat džiaugiuosi pasiekęs aukštą kvalifikacijos laipsnį – 5 kendo dan.

Šiuo metu dirbu užsienio kompanijoje kuri teikia logistikos sprendimus, na o kendo užima didžiausią laisvalaikio dalį. ‘

Tobulindamas savo kendo, kartu gerinu ir mano aplinkos aspektus bei stengiuosi siekti geriausių rezultatų įvairiuose srityse.

Paskelbta

Susipažinkime, Mona Jančytė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Kendo pradėjau labai atsitiktinai, 2008 m. atvažiavusi atostogoms pas senelius į Druskininkus. Tuo metu mano giminaitis organizavo kendo seminarą ir pasiūlė prisijungti, aišku, su sportine apranga. Pakeliui į salę trumpai papasakojo apie samurajų luomą, kalbėjom apie knygas, kaip Miyamoto Musashi „Penkių žiedų knyga“, tad kilo idėja kario dvasiai ugdyti. Nepaisant panašių išankstinių nuostatų, labiausiai sužavėjo žmonės, jų laisvas bendravimas, entuziazmas, jie iš esmės ir paskatino mane pasilikti.

Šiuo kovos menu užsiimu jau 14 metų. Neturiu jokių ypatingų gabumų, kaip konceptualus mąstymas ar sportinis charakteris, tad labai vertinu savo mokytojus, kurie tam tikru laiku atliko didelį vaidmenį mano kelyje.

Kendo yra ir paprastas, ir kartu nepaprastas. Mano manymu, yra svarbi asmeninė patirtis bei komunikacija. Viskas su laiku susideda kaip tūkstantis detalių dėlionė, o supratimas dengiasi naujais sluoksniais. Svarbiausia yra mokėti girdėti, dalintis, rūpintis ir, augant atsakomybei, niekada nepasiduoti. O įveikti save ir rasti būdų įveikti priešininką yra nuostabi patirtis ir didžiausias džiaugsmas.

Esu architektė, planuoju daugiau dirbti kraštovaizdžio architektūros srityje. O be meilės architektūrai, gamtai ir kendo, lankau parodas, saviugdos stovyklas, mėgstu muziką ir pabūti vienai arba su artimaisiais. Tokiose pauzėse gimsta geriausios idėjos.

Man kendo yra asmeninė transformacija, augimas, savistaba bei kūno lavinimas, gyvenimo ritmas. Man šis kelias tapti geresniu atrodo aiškus ir teisingas.