Prieš 7 metus, kai dar buvau filosofijos magistro studentė, norėjau išbandyti fechtavimąsi, bet nepavyko rasti tinkamo klubo. Kaip tik tuo metu universitete pastebėjau plakatą, kuriame buvo parašyta, kad Vilniaus Universiteto kendo klubas renka pradedančiųjų grupę.
Kas tas kendo? – pagalvojau. Kendo – tai japoniškas fechtavimasis – toliau buvo aiškinama plakate. Įdomu kuo skiriasi nuo europietiško? – paklausiau savęs ir nusprendžiau išbandyti.
Nuo to laiko kendo man yra durys į Japoniją. Esu labai laiminga, kad turėjau progą ten praleisti pusantrų metų ir susipažinti su shugyō (修行).
Pirmą kartą apie shugyō sužinojau iš mokytojo Y. Haga (7dan). Shugyō galima užrašyti 2 būdais:
修行: kovos menų asketizmas
修業: technikos mokymasis
Anot mokytojo, mes turime mąstyti apie shinai, kaip apie tikrą kardą. Tačiau tie, kurie nesupranta shugyō (修行) prasmės, rankose laiko tik bambukinę lazdą. Kiekvienas kardo judesys ne tik svarbus įveikiant priešininką, bet kartu aštrina ir mūsų mąstymą.
Treniruotės Japonijoje man padėjo suprasti shugyō (修行) prasmę. Stengiuosi to nepamiršti ir Lietuvoje bei įgytomis žiniomis pasidalinti su mūsų kendo bendruomene.