Jo Didenybės Japonijos Imperatoriaus gimtadienio proga norėčiau išreikšti savo sveikinimą šiuo laišku, kadangi šiais metais priėmimas nebus rengiamas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Jo Didenybę Japonijos Imperatorių su 62-uoju gimtadieniu, kuris yra minimas vasario 23 d. Šiais metais sukanka treji metai, kai 2019 m. gegužės mėn. Jo Didenybė 126-asis Japonijos Imperatorius įžengė į sostą. Naujųjų Metų video sveikinime Jo Didenybė išreiškė nuoširdžią užuojautą daugeliui žmonių, kurie ir toliau susiduria su sunkumais Japonijoje ir visame pasaulyje, palinkėdamas visiems geriausios sėkmės įveikiant šiuos sunkumus dalijantis skausmu ir teikiant didesnę reikšmę žmonių santykiams ir vienas kito palaikymui. Prisidėdamas prie Jo Didenybės linkėjimų, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad galime dirbti kartu ir kad šie metai būtų kupini šviesių vilčių ir svajonių.
Pasaulis šiuo metu susiduria su istoriniais iššūkiais – ne tik saugumo, bet ir ekonomikos bei energetikos požiūriu. Lietuva yra šių iššūkių priešakyje, ragindama solidarizuotis su valstybėmis, puoselėjančiomis tas pačias pagrindines vertybes ir imtis greitų ir drąsių veiksmų krizei įveikti. Esant tokioms aplinkybėms, Jo Ekscelencija LR Prezidentas G. Nausėda ambasadorių susitikime, vykusiame vasario 16 d. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, sakė: „Gilinant ryšius su Azijos – Ramiojo vandenyno regiono šalimis, tikiuosi, kad Japonija ir toliau bus geriausia mūsų partnerė politiniu, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu.“ Kaip Japonijos atstovas, ketinu padaryti viską, kad pateisinčiau šiuos žodžius.
Žvelgiant atgal, 2021 m. buvo dar vieni kovos su pasauline pandemija metai, besitęsiantys nuo 2020 m. Japonija 2021 m. minėjo 10 metų nuo Didžiojo Rytų Japonijos žemės drebėjimo. Tuo pačiu metu buvo surengtos Tokijo Olimpinės ir Parolimpinės žaidynės 2020 – Japonijos atsigavimo po niokojančio žemės drebėjimo ir cunamio simbolis – vykusios istoriškai precedento neturinčiomis ir sudėtingomis sąlygomis, taikant koronaviruso plitimo prevencijos priemones. Nepaisant sudėtingos situacijos, turėjome 42 sportininkus iš Lietuvos ir daugiau nei 11 000 sportininkų iš 205 šalių ir teritorijų. Tai leido surengti sėkmingą ir vieningą taikos šventę. Norėčiau dar kartą padėkoti visiems prisidėjusiems žmonėms ir išreikšti Jums savo didžiausią pagarbą.
Įvairūs su pandemija susiję apribojimai darė įtaką ir dvišaliams Japonijos ir Lietuvos santykiams, tačiau abi šalys sugebėjo sustiprinti ryšius diplomatijos, ekonomikos ir kultūros srityse. Kalbant apie diplomatinius santykius, praėjusių metų liepą Japonijos užsienio reikalų ministras T. Motegi apsilankė Lietuvoje ir tai buvo pirmas po 15 metų pertraukos Japonijos užsienio reikalų ministro vizitas. Ministras T. Motegi susitiko su LR Ministre Pirmininke I. Šimonyte, LR užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu bei kitais aukšto rango Vyriausybės pareigūnais, dar kartą patvirtino istorinius abiejų šalių ryšius ir tai, kad Lietuva ir Japonija yra partnerės, puoselėjančios tas pačias pamatines vertybes. Vizito metu buvo išreikštas abipusis įsipareigojimas toliau plėtoti dvišalius santykius, tarp jų ir ekonominius. Abu ministrai taip pat pabrėžė regiono šalių solidarumo svarbą išlaikant laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną bei bendradarbiaujant vykdant plataus masto infrastruktūros projektus, padėsiančius Baltijos šalims integruotis į Europą. Japonijos ambasada dės visas pastangas, kad šios diskusijos įgautų konkretų pavidalą.
Kalbant apie ekonominius ryšius, pernai rugsėjį Lietuvoje lankėsi 25 Japonijos atstovai iš 16 viešųjų ir privačių organizacijų, šią „Klaipėdos uosto viešąją ir privataus sektoriaus jungtinę delegaciją“ lydėjo Japonijos Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos atstovai. Delegacijos nariai apsikeitė nuomonėmis apie galimas bendradarbiavimo sritis su LR energetikos ministru D. Kreiviu bei LR susisiekimo ministru M. Skuodžiu, vykdant didelius infrastruktūros projektus, tokius kaip energetikos projektai ir Rail Baltica projektas, kuriems didelę svarbą teikia LR Vyriausybė. Kartu su LR Vyriausybe ir toliau sieksime bendradarbiavimo galimybių įgyvendinant projektus bei stiprinant Japonijos ir Lietuvos ekonominius ryšius.
Galiausiai COVID-19 labiausiai paveikė kultūrinius mainus, kurie yra pagrįsti žmonių bendravimu. Nepaisant to, ambasada ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią infekcijai ir organizavo įvairius nuotolinius kultūrinius renginius, tokius kaip „Chiune Sugiharos atminimui ir Lietuvos – Japonijos draugystei skirtas koncertas“ bei „Sakuros Lietuvoje“ nuotraukų konkursas, kurio viena iš komisijos narių buvo Pirmoji ponia D. Nausėdienė bei LR kultūros ministras S. Kairys. Be to, neabejotina, kad egzistuojanti Japonijos ir Lietuvos draugystė ir istoriniai ryšiai, kuriuos puoselėjo paskelbti 2020 m. Chiune Sugiharos metais, minint Gyvybės vizų 80-metį, prisidėjo prie abiejų šalių kultūrinių santykių palaikymo. Stengsimės skatinti abiejų šalių kultūrinių mainų vystymąsi ir šiais metais.
Šiais metais Japonijos ir Lietuvos draugystei sukanka 100 metų. 1922 m. gruodžio 20 d. Japonija pripažino Lietuvos teisėtą Vyriausybę ir nuo tada abi šalys užmezgė tvirtus ryšius. Tad jei leis epidemiologinė situacija, planuojame organizuoti įvairius renginius, skirtus mūsų draugystės 100-mečiui paminėti. Daugiau informacijos apie artėjančius renginius bus skelbiama ambasados svetainėje bei Facebook paskyroje. Be to, Kaunas šiemet yra Europos kultūros sostinė, o kitąmet – Vilniaus 700 metų jubiliejus. Tikiuosi pasinaudoti šiomis galimybėmis sustiprinant mūsų dvišalius santykius.
Man pasakojo, kad Lietuvoje ĄŽUOLAS, augantis daugiau nei šimtą metų, yra labai stiprus ir itin vertinamas Lietuvos žmonių. „Stiprus kaip šimtametis ąžuolas“ yra stiprybės metafora. 2022-ieji bus naujos 100 metų draugystės tarp Japonijos ir Lietuvos pradžia ir kartu su Lietuvos žmonėmis puoselėsime ĄŽUOLĄ, kaip mūsų šalių ryšių tvirtumo simbolį. Mes esame dėkingi už Jūsų malonų ir nuolatinį palaikymą.
2022 m. vasario 23 d.
Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai
OZAKI Tetsu
