Žyma: Lietuvos kendo asociacija

2010 m. kendo pradėjau lankyti visiškai atsitiktinai. Tėvai ieškojo tokios sporto šakos broliui, kurioje būtų susikaupimas, minties koncentracija, bet kartu ir aktyviai praleistas laikas. Kai sužinojau, kad brolis eis sportuoti, susidomėjau ir aš. Pradžioje, daugiausiai laiko praleisdavome žaisdami judrius žaidimus, tokius kaip „japonišką kvadratą“. Vėliau, vis dažniau paimdavome kardą į rankas.

Kendo užsiėmimus lankau jau 12 metų. Pradėjau neturėdama keturių, o dabar neseniai suėjo 16 metų. Kai pradėjau lankyti treniruotes, buvo daug panašaus amžiaus vaikų, todėl buvo smagu bendrauti. Septynerių metų pirmą kartą dalyvavau varžybose užsienyje. Kai buvau maža treniruotėse sunkiausia buvo susikaupti ir daryti tuos pačius pratimus daugelį kartų, tačiau augant supratau, kad jie yra būtini.

Šiuo metu mokausi 9 klasėje Kaune. Laisvalaikiu mėgstu piešti įvairiomis technikomis, daryti rankdarbius ir žaisti kompiuterinius žaidimus, taip pat patinka skaityti. Esant geram orui su draugais mėgstu išeiti į gamtą.

Kendo nėra eilinė sporto šaka, ją lankydamas gali išsiugdyti pasitikėjimą savimi, fiziškai sustiprėti, išmokti susikaupti. Kartais net nepagalvojus kasdieniniame gyvenime kendo padeda komunikuoti su kitais, susikaupti tam tikrose situacijose ir išlikti santūriai. Kendo dėka galiu susipažinti su žmonėmis iš įvairių šaliu, susirasti draugų.

Kendo pradėjau labai atsitiktinai, 2008 m. atvažiavusi atostogoms pas senelius į Druskininkus. Tuo metu mano giminaitis organizavo kendo seminarą ir pasiūlė prisijungti, aišku, su sportine apranga. Pakeliui į salę trumpai papasakojo apie samurajų luomą, kalbėjom apie knygas, kaip Miyamoto Musashi „Penkių žiedų knyga“, tad kilo idėja kario dvasiai ugdyti. Nepaisant panašių išankstinių nuostatų, labiausiai sužavėjo žmonės, jų laisvas bendravimas, entuziazmas, jie iš esmės ir paskatino mane pasilikti.

Šiuo kovos menu užsiimu jau 14 metų. Neturiu jokių ypatingų gabumų, kaip konceptualus mąstymas ar sportinis charakteris, tad labai vertinu savo mokytojus, kurie tam tikru laiku atliko didelį vaidmenį mano kelyje.

Kendo yra ir paprastas, ir kartu nepaprastas. Mano manymu, yra svarbi asmeninė patirtis bei komunikacija. Viskas su laiku susideda kaip tūkstantis detalių dėlionė, o supratimas dengiasi naujais sluoksniais. Svarbiausia yra mokėti girdėti, dalintis, rūpintis ir, augant atsakomybei, niekada nepasiduoti. O įveikti save ir rasti būdų įveikti priešininką yra nuostabi patirtis ir didžiausias džiaugsmas.

Esu architektė, planuoju daugiau dirbti kraštovaizdžio architektūros srityje. O be meilės architektūrai, gamtai ir kendo, lankau parodas, saviugdos stovyklas, mėgstu muziką ir pabūti vienai arba su artimaisiais. Tokiose pauzėse gimsta geriausios idėjos.

Man kendo yra asmeninė transformacija, augimas, savistaba bei kūno lavinimas, gyvenimo ritmas. Man šis kelias tapti geresniu atrodo aiškus ir teisingas.

Šiandien liko dešimt dienų iki Europos kendo čempionato, kuriame Lietuvos komanda turi visas galimybes siekti svarių pergalių. Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys Tomas Jablonskis pasakoja apie savo kelią į kendo pasaulį.

Šiuo kovos menu pradėjau užsiiminėti būdamas 17 metų. Intensyvias treniruotes turėjau laikinai sustabdyti kelionės į Angliją metu. Šioje šalyje mokiausi ir dirbau kartu. Grįžęs į Lietuvą vėl atnaujinau savo kendo praktikas su kaskart vis didesniu tempu.

Buvo nelengva pradėti iš naujo. Gerai prisimenu dažnas nuospaudas ant delnų, padų bei alinančias treniruotes. Turėjau didelį norą ir motyvaciją bei draugų palaikymą kuris neleido man sustoti, pasiduoti ir skatino eiti tolyn.

Gal padėjo ir tai, kad nuo mažens su pagaliais rankose ir savadarbiais kardas mes praleisdavome lauke didesnę laiko dalį. Po kiekvienos sudaužytos lempos, tėvai siūlydavo geriau eiti į sporto salę ir ten mosuoti….Taip ir atradau kendo Lietuvoje.

Esu įmonės direktorius, darbas atima nemažai laiko. Laisvalaikiu dažniausiai pasirenku ramias veiklas, tokias kaip laikas gamtoje su meškere rankose. Tai geras laikas nusiraminti bei sukaupti mintis.

Kendo – mano gyvenimo dalis. Šis kovos menas man padėjo susiimti ir kontroliuoti save sergant pirmo tipo cukriniu diabetu. Pagarba kitiems, išlikti ramiam stresinėse situacijose, ryžtas, bei pasitikėjimas savimi yra tai ko išmokė mane Kendo ir be galo už tai esu dėkingas.