Paskelbta

Susipažinkime, Danas Buožius , Lietuvos kendo nacionalinės rinktinės narys

Lietuvos kendo asociacija

Kendo atradau visai atsitiktinai. Mano tėvas pirko alpinistinį inventorių iš Dariaus, kuris, pasirodo, veda kendo treniruotes. 2008 metais susidomėjęs pradėjau treniruotis. Tuo metu tai buvo sudėtinga. Gyvenau užmiestyje. 16 val išeidavau į stotelę už 2 km, kad suspėčiau į treniruotę pusei aštuonių. Mokslai spaudė, su klubiniais šarvais skaudėdavo galvą, o naujiems pats pinigų dar neuždirbdavau, tad po poros metų lankyti nustojau. Vėliau porą metų praktikavau aikido, tačiau kažko trūko, nes tai kovos menas neparemtas varžybomis. Studijuojant universitete, sužinojau, kad keli draugai treniruojasi kendo, tad neištvėręs nostalgijos 2017 metais grįžau.

Svarbu suprasti, kad praktikuojant kendo, kaip ir kituose sportuose, normalu susidurti su sunkumais ne tik iš fizinės, bet ir iš mentalinės pusės, tad pastovus motyvacijos ir gero nusiteikimo išlaikymas irgi yra kendo praktikos dalis.

Dirbu Vilniaus universiteto fizikos fakultete, kur tiriu oro plazmos spinduliuotę, taip pat dėstau studentams. Laisvalaikiu be kendo, mėgstu turistinius žygelius Lietuvoje ar užsienyje.

Kendo man yra vieta, kur gauname viską pradedant sportu ir naujais draugais, baigiant japoniškos kultūros, bušido mentaliteto ir disciplinos mokymųsi.

Paskelbta

Susipažinkime, Raminta Girdzijauskaitė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Kendo atradau visai atsitiktinai naršant internete. Pamačiau skelbimą ir pagalvojau: „būtų įdomu išbandyti“. Dabar jau treniruojuosi beveik 10 metų. Tai unikalus ir įdomus sportas, kuriame ne visada laimi jėga, bet dažniau patirtis, technika, strategija, susikaupimas, vikrumas bei pastabumas. Tai viena saugiausiu sporto šakų, lavinanti ištvermę, vikrumą bei strateginį mąstymą.

Dirbu IT srityje, todėl smagu suderinti aktyvų laisvalaikį su protine veiklą. Taip pat kendo skatinanti gerbti oponentą ir draugą, todėl šiame sporte visada linksma ir įdomu. Po treniruočių rūbinėje kalbos ir pokštai netyla dar ilgai po treniruotės. Plepam, dalijamės patirtimi ir kasdienybe. Taip pat kendo ugdo pasitikėjimą savimi, pagarbą, ištvermę ir veržlumą.

Kendo dėka atradau pomėgį keliauti ir aktyviai leisti laiką. Varžybos dažniausiai vyksta užsienyje, todėl smagu po jų atsipalaiduoti ir susipažinti su vietine kultūra, bei šalimi. 

Paskelbta

Susipažinkime, Akvilė Zabiliūtė – Karaliūnė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Visada žavėjausi japoniška kultūra ir kovos menais. Dar mokykloje sužinojau apie tokį kovos meną kaip kendo ir labai juo susidomėjau, tačiau tuomet nelabai žinojau, kur būtų galima jį praktikuoti. Studijuojant Vilniaus universitete mano akį patraukė naujai įkurto Vilniaus universiteto kendo klubo reklaminis plakatas, tad nutariau išbandyti šį kovos meną.

Kendo pradėjau praktikuoti 2009 metais, tai yra prieš 13 metų, tačiau per šiuos metus turėjau ir keletą pertraukų, šias pertraukas lėmė stažuotės užsienyje, motinystės atostogos, bei pandemija. Ko gero sunkiausia per visą treniruočių laikotarpį buvo sugrįžti į kendo po motinystės atostogų – nes tai nėra lengvas užsiėmimas, kendo reikalingas susikaupimas ir ištvermė. Todėl esu labai dėkinga savo kendo draugams, kurie nuolat skatino mane grįžti ir kvietė į treniruotes.

Dirbu Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, atlieku mokslinius tyrimus bei dėstau paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Laisvalaikiu groju gitara roko grupėje, taip pat labai mėgstu keliauti, būti gamtoje ir leisti laiką su šeima.

Asmeniškai man, kendo yra ne tik laisvalaikis, bet ir gyvenimo būdas. Kendo dėka sustiprėjau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Kendo išmokino mane ištvermės ir susikaupimo.