2010 m. kendo pradėjau lankyti visiškai atsitiktinai. Tėvai ieškojo tokios sporto šakos broliui, kurioje būtų susikaupimas, minties koncentracija, bet kartu ir aktyviai praleistas laikas. Kai sužinojau, kad brolis eis sportuoti, susidomėjau ir aš. Pradžioje, daugiausiai laiko praleisdavome žaisdami judrius žaidimus, tokius kaip „japonišką kvadratą“. Vėliau, vis dažniau paimdavome kardą į rankas.
Kendo užsiėmimus lankau jau 12 metų. Pradėjau neturėdama keturių, o dabar neseniai suėjo 16 metų. Kai pradėjau lankyti treniruotes, buvo daug panašaus amžiaus vaikų, todėl buvo smagu bendrauti. Septynerių metų pirmą kartą dalyvavau varžybose užsienyje. Kai buvau maža treniruotėse sunkiausia buvo susikaupti ir daryti tuos pačius pratimus daugelį kartų, tačiau augant supratau, kad jie yra būtini.
Šiuo metu mokausi 9 klasėje Kaune. Laisvalaikiu mėgstu piešti įvairiomis technikomis, daryti rankdarbius ir žaisti kompiuterinius žaidimus, taip pat patinka skaityti. Esant geram orui su draugais mėgstu išeiti į gamtą.
Kendo nėra eilinė sporto šaka, ją lankydamas gali išsiugdyti pasitikėjimą savimi, fiziškai sustiprėti, išmokti susikaupti. Kartais net nepagalvojus kasdieniniame gyvenime kendo padeda komunikuoti su kitais, susikaupti tam tikrose situacijose ir išlikti santūriai. Kendo dėka galiu susipažinti su žmonėmis iš įvairių šaliu, susirasti draugų.
Vienas atsakymas į “Susipažinkime, Beatričė Šutaitė, jauniausia Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė”