Susipažinkime, Akvilė Zabiliūtė – Karaliūnė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Visada žavėjausi japoniška kultūra ir kovos menais. Dar mokykloje sužinojau apie tokį kovos meną kaip kendo ir labai juo susidomėjau, tačiau tuomet nelabai žinojau, kur būtų galima jį praktikuoti. Studijuojant Vilniaus universitete mano akį patraukė naujai įkurto Vilniaus universiteto kendo klubo reklaminis plakatas, tad nutariau išbandyti šį kovos meną.

Kendo pradėjau praktikuoti 2009 metais, tai yra prieš 13 metų, tačiau per šiuos metus turėjau ir keletą pertraukų, šias pertraukas lėmė stažuotės užsienyje, motinystės atostogos, bei pandemija. Ko gero sunkiausia per visą treniruočių laikotarpį buvo sugrįžti į kendo po motinystės atostogų – nes tai nėra lengvas užsiėmimas, kendo reikalingas susikaupimas ir ištvermė. Todėl esu labai dėkinga savo kendo draugams, kurie nuolat skatino mane grįžti ir kvietė į treniruotes.

Dirbu Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, atlieku mokslinius tyrimus bei dėstau paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Laisvalaikiu groju gitara roko grupėje, taip pat labai mėgstu keliauti, būti gamtoje ir leisti laiką su šeima.

Asmeniškai man, kendo yra ne tik laisvalaikis, bet ir gyvenimo būdas. Kendo dėka sustiprėjau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Kendo išmokino mane ištvermės ir susikaupimo.

Susipažinkime, Egidija Valaitytė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Prieš 7 metus, kai dar buvau filosofijos magistro studentė, norėjau išbandyti fechtavimąsi, bet nepavyko rasti tinkamo klubo. Kaip tik tuo metu universitete pastebėjau plakatą, kuriame buvo parašyta, kad Vilniaus Universiteto kendo klubas renka pradedančiųjų grupę.

Kas tas kendo? – pagalvojau. Kendo – tai japoniškas fechtavimasis –  toliau buvo aiškinama plakate. Įdomu kuo skiriasi nuo europietiško? – paklausiau savęs ir nusprendžiau išbandyti.

Nuo to laiko kendo man yra durys į Japoniją. Esu labai laiminga, kad turėjau progą ten praleisti pusantrų metų ir susipažinti su shugyō (修行).

Pirmą kartą apie shugyō sužinojau iš mokytojo Y. Haga (7dan). Shugyō  galima užrašyti 2 būdais:

修行: kovos menų asketizmas

修業: technikos mokymasis

Anot mokytojo, mes turime mąstyti apie shinai, kaip apie tikrą kardą. Tačiau tie, kurie nesupranta shugyō (修行) prasmės, rankose laiko tik bambukinę lazdą. Kiekvienas kardo judesys ne tik svarbus įveikiant priešininką, bet kartu aštrina ir mūsų mąstymą.

Treniruotės Japonijoje man padėjo suprasti shugyō  (修行) prasmę. Stengiuosi to nepamiršti ir Lietuvoje bei įgytomis žiniomis pasidalinti su mūsų kendo bendruomene.

Susipažinkime, Roberta Jurgulytė, Lietuvos kendo asociacijos nacionalinės rinktinės narė

Lietuvos kendo asociacija

Studijų metu pajutau, kad reikia poilsio nuo mokslų, tai pradėjau ieškoti aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų. Draugė pasiūlė ateiti ir pabandyti kendo. Pasakojimai apie kovas, treniruotes, japonų kultūrą, sužavėjo ir taip pradėjau treniruotis. Treniruotes lankau nuo 2015 m.

Norint pasiekti rezultatų, kendo reikia treniruotis daug ir dažnai. Reikia mokėti nepasiduoti, nepavykus, pakilti ir vėl bandyti iš naujo. Treniruojantis kendo, tai man yra sunkiausia.

Mano specialybė – gydytoja. Be kendo, laisvalaikį mėgstu leisti aktyviai gamtoje, ypač prie Baltijos jūros. Patinka žygiai, stovyklavimas, važinėjimas dviračiu.

Džiaugiuosi kendo dėka atradusi tikrą draugystę, bendruomenę, kuri tęsiasi ir už Lietuvos ribų, žavi iki šiol patiriamas jaudulys ir adrenalinas prieš kovas. Reguliariai lankant treniruotes, smagu stebėti, kaip tvirtėja kūnas, didėja ištvermė. Kendo dėka išmokau ir mokausi iki šiol dirbti kartu su komanda, būti disciplinuotai, atkakliai, siekti rezultatų, mokytis iš klaidų. Šios įgytos savybės padeda ir gyvenime.