Paskelbta

Kendo Algirdo MPB (III)

Mjr. A. Motiejūnas: KARIAMS KENDO TURI DĖSTYTI TIK TIE (KARIAI), KURIE PUIKIAI IŠMANO IR SUPRANTA ŠIOS SPECIFINĖS AUDITORIJOS POREIKIUS

Paskutinį vasaros šeštadienį į Algirdo batalioną (Rukloje) į bataliono karių „Šeimų šventę“ tradiciškai rinkosi bataliono kariai ir jų šeimų nariai . Šis renginys skirtas suartinti bataliono karius ir jų šeimų narius bei pristatyti karių tarnybos specifiką.

Šių metų „Šeimų šventės“ tema buvo „karių hobiai“. Tarp pristatytų įvaiiausių karių hobių (kartais visai neįtikėtinų), savo vietą rado ir kendo. Kadangi dangus žadėjo lietų (vėliau šis spėjimas nepasitvirtino), kendo pristatymas vietoje planuoto stadione buvo perkeltas į sporto salę.

Susirinkus gausiam karių ir jų šeimų narių būriui, prieš juos išsirikiavo Lietuvos kariuomenės kendo klubo (LKKK) kariai (mjr. A. Motiejūnas, kpt. J. Skaisgiris, ltn. A. Geglis, srž. J. Račkauskas) bei kviestiniai „legionieriai“ – Lietuvos kendo asociacijos (LKA) atstovai (D. Sutkus, E. Indra). Pristatymas buvo trumpas, aiškus, aprėpiantis pagrindinius kendo principus (teorija ir praktika), kuriuos vienas LKA senbuvių, D. Sutkus, meistriškai interpretavo kariniais terminais ir pavyzdžiais. Pristatymą pabaigė žiūrovų bandomieji „men“ kirčiai šarvuotiems kendokoms.

LKKK karių nuomone, „pirmas blynas neprisvilo“, o tai buvo puiki repeticija prieš oficialų klubo pristatymą spalio 2 d.

Džiugina, kad LKKK nariai ir LKA atstovai  užuot praleidę šeštadienį su savo artimaisiais, neskaičiuodami savo asmeninio laiko ir lėšų, pasidalino patirtimi ir žiniomis su algirdiečiais, tuo neabejotinai prisidėdami prie kendo plėtros Lietuvoje ir kariuomenėje. Didelis jiems DĖKUI.

Mjr. A. Motiejūnas, LDK Algirdo MPB štabo viršininkas, LKKK vadovas.

Paskelbta

Kendo Algirdo MPB (II)

LKKK vadovo įžangos žodis

Praėjusį šeštadienį Lietuvos kariuomenės kendo klubo vadovo iniciatyva Rukloje, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione kariškiams iš jų šeimoms buvo pristatytas kendo. Sporto salėje susirinko ir nieko nežinantys apie šį kovos meną, ir patyrę kitų kovos menų praktikuotojai. Kendo ir karybos sąsajų aiškinimas ir gyvai rodomi jų pavyzdžiai padarė įspūdį žiūrovams, ir pasirodymo pabaigoje ne vienas jų patys panoro paimti į rankas bambukinį kardą.

„Jei man prieš penkerius metus man kas nors pasakytų, kad Rukloje fechtuosiu japoniškais bambukiniais kardais (žodžių „kendo“ ir „shinajus“ prasmė tuomet man dar buvo miglota), tikrai tuo nepatikėčiau. O dar vakar netikėjau ir tuo, kad salėje pamatysiu tiek daug susidomėjusių karių su šeimomis, išgirsiu kariškai aiškius ir konkrečius klausimus dėl kendo.

Panašu, kad LKKK gretos pasipildys ir įdėtos pastangos nenuėjo tuščiai“ (ltn. A. Geglis)

Tiesi laikysena, kaip ir dera kariams. Sonkyo pozicija prieš laisvą kovą.

Tiesą sakant, šiuose žodžiuose daug tiesos: iš pirmo žvilgsnio keista, kodėl iki šiol kariuomės atstovai treniruotėse ir varžybose pasirodydavo ne kaip atskiras vienetas? Juk jų disciplinuotumas, ginklo kultūros supratimas, galiausiai tai, ką gali duoti kendo kariškiui, jau prieš kelis metus inspiravo mintį, jog anksčiau ar vėliau turėsime karišką kendo komandą, o gal net klubą. Tačiau labai kliudė profesinė specifika –

LKKK prieš Aikishuren dojo: vieno taško dvikova.

nuolatinės karininkų ir jų šeimų rotacijos, įtempta darbotvarkė, viršvalandžiai.

Kariai nekantravo atlikti pirmuosius kirčius ir imliai klausėsi kendokų instrukcijų.

Pasitaikė ir apmaudžių dalykų, kai tikrai perspektyviems žmonėms save realizuoti trukdė ir profesinės traumos ar chroniški negalavimai – ilgametės „kariškos lauko buities“ pasekmė.

Tačiau praktiškumas ir atkaklumas galiausiai paėmė viršų.

(Foto: mjr. M. Petkevičius )